Fizinis pasyvumas, netinkama mityba ir rūkymas – tai lemia apie trečdalį mirčių ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Taip teigiama neseniai publikuotoje analizėje apie pasaulio ekonomikai tenkančią ligų naštą. Teigiama, kad net 6 proc. žmonių, sergančių koronarine širdies liga, 7 proc. sergančių diabetu, 10 proc. kenčiančių nuo storosios žarnos vėžio, yra fiziškai neaktyvūs. Taip teigiama Higienos instituto atliktoje JAV ir Europos mokslinių tyrimų apžvalgoje.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, norėdami pagerinti žmonių sveikatą mes privalome ieškoti efektyvių priemonių skatinti fizinį aktyvumą. Kartais gali užtekti paprastos mankštos ryte, kuri leistų žmonėms jaustis daug geriau ir darbingiau. Ilgainiui didinant fizinį aktyvumą imtų mažėti ir grėsmė susirgti tam tikromis ligomis, kuriomis šiuo metu sergamumas dėl mažo fizinio aktyvumo yra labai didelis.
„Tai, kad būtina kažko imtis dar kartą įrodo ir mokslinių tyrimų rezultatai. Štai Europos Sąjungos šalyse atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje niekada nesportuoja ir nesimankština net 46 proc. suaugusių gyventojų, tuo tarpu vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse – 42 proc. Tad mes ir vėl viršijame ES vidurkį, deja, girtis tuo negalime. Ypač mažai mūsų šalyje juda 40 metų ir vyresni žmonės“, – teigia ministras A. Veryga.
Užsienio šalių ekspertai taip pat nurodo, kad norint išvengti šių sveikatos sutrikimų, pirmiausia žmones paskatinti būti fiziškai aktyvesniais gali paprastos priemonės pavyzdžiui, poliklinikose – žingsniamatis, kelios individualios konsultacijos ir individualus fizinio aktyvumo planas, vaikščiojimo programa. Tai viena iš rekomendacijų, kuriomis galėtų būti vadovaujamasi siekiant padidinti žmonių fizinį aktyvumą. Toks metodas padėtų ne tik sutaupyti pinigų fizinio neaktyvumo pasekmėms gydyti, bet ir padėtų formuoti aktyvaus laisvalaikio kultūrą šalyje.
„Remiantis atliktos apžvalgos rezultatais sunku vienareikšmiškai atsakyti, ar tokią fizinio aktyvumo intervenciją tikslinga perkelti į Lietuvą. Prieš pateikdami atsakymą, manome, kad būtų prasminga atlikti fizinio aktyvumo intervencijos, kurią sudaro savikontrolės priemonė, skirta registruoti fizinį aktyvumą ir papildomi komponentai – individualios konsultacijos bei individuali fizinio aktyvumo programa, Lietuvos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigose ekonominį vertinimą“, – teigia Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Technologijų vertinimo skyriaus vadovė Raimonda Janonienė.
Ministro A. Verygos teigimu, inicijuojama ir daugiau naujovių, siekiant skatinti sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą Lietuvoje. Pavyzdžiui, Seime svarstomos galimybės taikyti mokestines lengvatas tiems darbdaviams, kurie skatina darbuotojus remdami jų sveiką gyvenseną, tarkim, apmoka už tokius užsiėmimus.
„Taip pat yra kalbamasi su Švietimo ir mokslo Ministerija (ŠMM) apie tai, kaip mokyklose sudominti moksleivius, kad jie noriai lankytų kūno kultūros užsiėmimus, kaip keisti jų specifiką, kad į juos jaunimas eitų noriai, užuot išsisukinėję ir ieškoję pasiteisinimų. Be to, prie fizinio aktyvumo ir sveikatos gyvensenos skatinimo noriai prisideda ir nevyriausybinis sektorius, su kuriais, pavyzdžiui, diskutuojame apie tai, ko mums būtų galima pasimokyti iš Islandijos ir jų futbolo skatinimo praktikos, kurios tikslas – kuo daugiau jaunuolių sudominti šia sporto šaka“, - sako ministras A. Veryga.
Kontaktai žiniasklaidai:
Lina Bušinskaitė-Šriubėnė
Sveikatos apsaugos ministro patarėja
tel. +370 5 219 3330,
mob. +370 683 76527,
el. paštas lina.sriubene@sam.lt
Alina Žilinaitė
Ryšių su visuomene projektų vadovė
Sveikatos strateginės plėtros skyrius
tel.+370 5 260 4890,
mob. +370 699 42285,
el. paštas alina.zilinaite@sam.lt
Kampanija "Tėvystės galima išmokti!" - Išmok būti mama! Išmok būti tėčiu!
Jei Tavo aplinkoje yra tėvų, būsimų tėvų arba žmonių, kurie prisideda prie vaiko auginimo - pasidalink su jais.
Informacijos apie nemokamus ir mokamus tėvystės įgūdžių mokymus ieškokite savo savivaldybėje. Daugiau informacijos: http://svietimogidas.lt/tevyste
