Kalbant apie geros mokyklos, gero pedagogo bei aukštų akademinių rezultatų siekiamybę, neapsieinama be mokinių motyvacijos klausimo iškėlimo. Motyvuotas mokinys – visų pirma gebantis savo iniciatyva siekti žinių, nuolat tobulėti, o ilgalaikėje perspektyvoje iš mokyklos išeiti kaip visą gyvenimą besimokanti, kūrybiška asmenybė. Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad nemažos dalies mokinių mokymosi motyvacija silpnėja, dėl įvairiausių socialinių, psichologinių priežasčių jie pradeda praleidinėti pamokas, nelankyti mokyklos, ir pagaliau visai “iškrenta” iš švietimo sistemos. Ir tuo, be abejo, gerokai apsunkina savo tolesnį gyvenimą, kuriam šiuolaikinis pasaulis meta žinių ir mokymosi visą gyvenimą iššūkius (Barkauskaitė, 2003). Todėl motyvacijos skatinimo priemonių paieška tampa aktuali tiek mokytojams, tiek mokinių tėvams.
Sąvokos “gera mokykla” apibrėžimas – platus ir nevienalytis. Dažnu atveju skirtinguose socialiniuose sluoksniuose, skirtingose bendruomenėse jis suvokiamas skirtingai. Tačiau pagrindinės nuostatos išlieka panašios. Gera mokykla – vieta, kur einama su noru, kur atliepiami mokinio ir jo tėvų lūkesčiai, kreipiamas dėmesys į individualius pasiekimus bei asmenybės ypatumus, kur dirba motyvuoti pedagogai, skatinamas tėvų įsitraukimas. Šioje vietoje reikėtų atkreipti didesnį dėmesį būtent į aktyvesnį tėvų dalyvavimą mokyklos bendruomenės veikloje. Tyrimai rodo, kad mokinio mokymosi motyvaciją ir pasiekimus veikia tėvų įsitraukimas į ugdymo procesą (Valantinas ir Čiuladienė, 2012). Be to, moksliniai tyrimai patvirtina, kad tėvų įsitraukimas turi įtakos ir vaiko akademinei sėkmei (Christenson ir Reschly, 2009, Stormshak, Dishion ir Falkenstein, 2010). Yra atlikta daug ir įvairių tyrimų, kurie vienareikšmiškai įrodo šeimos įsitraukimo į vaiko ugdymo procesą tiek namuose, tiek ugdymo įstaigoje, svarbą bei naudą. Vaikai, kurių tėvai domisi vaiko pasiekimais, seka mokymosi procesą, palaiko artimą ryšį su pedagogais, dalyvauja tėvų komitetų veikloje, inicijuoja užklasinius renginius, mokykloje jaučiasi saugiai, pasitiki aplinka. Tai svarbu, keliant motyvacijos klausimą, kadangi tokie vaikai patys yra aktyvesni, iniciatyvesni, lengviau įveikia mokymosi sunkumus, lengviau pritampa.
Tarptautinių tyrimų (Pushor, 2007; Harris ir Goodall, 2008; Fan ir Chen, 2001) rezultatai rodo, kad aktyvus tėvų įtraukimas į mokymosi motyvacijos problemų sprendimą lemia tokius mokinių mokymosi pasiekimų indikatorius kaip: didėjantys įvertinimai, testų rezultatai; daugėjantis besirenkančių mokytis aukštesniu lygiu skaičius; mažėjantis iškretančių iš mokyklos mokinių skaičius (angl. drop-out); didėjantys mokyklos baigimo rezultatai ir augantis vaikų, besirenkančių toliau tęsti mokslus, skaičius.
Deja, vertinant dabartinę situaciją švietimo aplinkoje, jaučiamas didelis atotrūkis tarp kokybiško mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo. Ugdymo įstaigos dažniausiai apsiriboja nuotoliniu bendravimu per el.dienynų sistemą bei 2-3 karytus metuose vykstančius bendrus tėvų susirinkimus. Pradinėse klasėse situacija geresnė, čia tėvai įtraukiami ir į renginius, klasės išvykas, kai kur sudaromos galimybės vesti pamokas. Vyresnėse klasėse stokojama žinių ir patirties, kokiu būtų galėtų vykti įsitraukimas. Pagrindiniai aktyvaus tėvų į(si)traukimo į vaikų ugdymą kliuviniai yra: mokytojų ir tėvų skirtingai suprantamas mokyklos kvietimas įsitraukti į vaikų ugdymo procesą; neaiškus tėvų vaidmuo bendradarbiaujant su mokytojais; neigiama mokytojų nuostata tėvų atžvilgiu; žinių, kaip dirbti su tėvais, trūkumas (www.smm.lt).
Suvokiant vaikų mokymosi motyvacijos svarbą bei poveikį, ir jį didinant tėvų įsitraukimo į mokyklos bendruomenės veiklą pagalba, daromi tam tikri žingsniai bendradarbiavimo link. Dar 2006 m. pradėtas organizuoti projektas „Tėvai – tėvams: mokyklos bendruomenės stiprinimo link“, gavus F. Eberto fondo (Vokietija) paramą ir pradėtas įgyvendinti 2007 m. Projekto tikslas – „tėvų bendruomenės, kaip sudedamosios mokyklos bendruomenės dalies, stiprinimas rengiant mokymus, tėvų aktyvumo skatinimas“ (Bitlieriūtė, 2012 p. 8). 2012 m. pradėtas ir dabar besitęsiantis Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas „T klasė“, kuris išskiria svarbiausius mokyklos bendruomenės dalyvius: mokytojus, mokinius ir jų tėvelius, prisideda prie mokyklos, mokinių ir tėvų bendradarbiavimo ir atviro ugdymo sistemos sukūrimo (www.aja.lt).
Apibendrinant, galima teigti, kad daugelis tyrimų patvirtina esminę sąsają tarp mokinių motyvacijos lygio bei tėvų aktyvaus dalyvavimo mokymo procese bei mokyklos bendruomenėje. Pedagogams vis dar trūksta iniciatyvos, žinių bei patirties aktyviai dirbant šia kryptimi, ypač vyresnėse klasėse. Aktyvesni mokinių tėvai individualiai prisideda prie klasės ar mokyklos bendruomenės veiklos, tačiau pasigenda kvietimo ir padrąsinimo iš ugdymo įstaigos. Mokyklos administracija turėtų daugiau skatinti pačius pedagogus, inicijuoti bendrus mokyklos projektus, prisidėti prie renginių organizavimo, šviesti tėvus, būti atviresnė visiems bendruomenės nariams.
Literatūra:
Bitlieriūtė S. Tėvai – Tėvams: mokyklos bendruomenės stiprinimo link: Metodinė medžiaga tėvams, pedagogams, mokyklų vadovams. Vilnius: Fridricho Eberto fondas, 2012.
Christenson S. L. ir Reschly, A. L. Handbook of school-family partnerships. 2009. New York, NY: Routledge.
Fan X. ir Chen M. Parental involvement and students’ academic achievement: A metaanalysis. 2001. Educational Psychology Review, 13(1), 1–22. http://dx.doi.org/10.1023/A:1009048817385
Harris A. ir Goodall J. Do Parents Know They Matter? Engaging All Parents in Learning. 2008. Educational Research, 50(3), 277–289. http://dx.doi.org/10.1080/00131880802309424
Pushor D. Parent Engagement: Creating a Shared World. Paper prepared for the Ontario Education Research Symposium. 2007. Toronto, Canada. http://www.edu.gov. on.ca/eng/research/pushor.pdf
Stormshak E., Dishion T. ir Falkenstein C. Family-centered, school-based mental health strategies to reduce student behavioral, emotional, and academic risk. Iš Christenson S.L. ir Reschly A. L. Handbook of school-family partnerships (p. 228–245). 2009. New York, NY: Routledge.
Valantinas A. ir Čiuladienė G. Tėvų į(si)traukimas į vaikų ugdymą: ar tai problema Lietuvos mokyklose? Socialinis darbas, 2012. Vilnius. 11(2), 401–410.
Internetinės nuorodos:
http://www.aja.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=52&Itemid=58
http://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/Tevu_itraukimas_i_mokiniu_ugdyma.pdf)
Elvyra Pečeliūnaitė-Bazienė
Renginiai/mokymai: tėvystės įgūdžių, sveikatos stiprinimo, sveikos mitybos, nėščiosioms, santykiai poroje, savęs pažinimas, vaikams, paaugliams, šeimai http://svietimogidas.lt/events.
Atsiliepimai apie mokyklas: http://svietimogidas.lt/schools
Atsiliepimai apie vaikų darželius: http://svietimogidas.lt/kindergartens
Atsiliepimai apie mokytojus: http://svietimogidas.lt/teachers
