Sulaukus ketverių penkerių metų svarbus tampa savarankiškumas. Vaikai suvokia save kaip atskirą individą, atranda savąjį „Aš“. Jie tikrina leistino elgesio ribas ir todėl dažnai atsikalbinėja, nesutinka su tėvų nurodymais, daro priešingai, nei yra liepiama. Tokio amžiaus vaikai itin mėgsta fantazuoti, ir suaugusiesiems svarbu gebėti atskirti vaiko fantazijas nuo melo. Fantazavimas yra naudingas, nes taip vaikas gali įveikti įvairius jausmus – nerimą, liūdesį. Jei vaikas palaiko realų ryšį su aplinkiniais, dėl išgalvotų dalykų rūpintis nereikia. Gali sustiprėti tokio amžiaus vaikų agresyvus elgesys. Jis gali būti nukreiptas prieš konkretų žmogų. Tokio amžiaus vaikai mokosi socialiai bendrauti su kitais vaikais, spręsti konfliktus, priimti pralaimėjimus. Būdinga konkurencija, rungtyniavimas. Vaikai lygina save su kitais vaikais, pavydi.
Kaip reaguoti?
Tėvai turi išmokyti vaikus supykus nesiimti fizinės agresijos. Tokio amžiaus vaikai paprastai geba išreikšti mintis ir jausmus žodžiais, todėl su jais galima susitarti. Reikia jiems paaiškinti netinkamo elgesio pasekmes. Svarbu nepamiršti, kad tokio amžiaus vaikams vis dar reikia daug tėvų dėmesio ir švelnumo. Jie nori būti panešioti, apkabinti. O netinkamas elgesys gali būti naudojamas kaip tėvų dėmesio siekimo būdas. Atsikalbinėjimas ir neklausymas tėvams turėtų būti signalas, kad vaikui trūksta dėmesio. Jei ketverių penkerių metų amžiaus vaikas elgiasi agresyviai ir supykęs vartoja fizinę jėgą prieš kitus, būtina jį sulaikyti nuo galimo netinkamo veiksmo ir paaiškinti, kodėl taip elgtis negalima. Reiktų pamokyti, kaip nepasitenkinimą ar pyktį galima išreikšti žodžiais. Svarbu vaiko nežeminti, nebausti ir nevartoti neigiamų epitetų (pvz., mušeika, neklaužada). Tai gali sumažinti vaiko savęs vertinimą ir netgi paskatinti jį elgtis netinkamai. Tėvams rekomenduojama patiems stebėti savo pyktį ir reakcijas, nes praradę kantrybę jie tiesiog patys vaikams demonstruoja netinkamo elgesio pavyzdžius. Prieš aiškinant vaikui, kaip reikia tinkamai reaguoti, verta pasitikrinti ir savo gebėjimus reikšti neigiamas emocijas. Svarbu, kad tėvai patys jaustųsi gerai, o ne vieniši ir palikti likimo valiai. Verta pasitarti su kitais tėvais, specialistais, bendradarbiauti su mokymosi įstaigomis.
Leidinys „Pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo metodinės rekomendacijos“, 2015
Kampanija "Tėvystės galima išmokti!" - Išmok būti mama! Išmok būti tėčiu!
Jei Tavo aplinkoje yra tėvų, būsimų tėvų arba žmonių, kurie prisideda prie vaiko auginimo - pasidalink su jais.
Informacijos apie nemokamus ir mokamus tėvystės įgūdžių mokymus ieškokite savo savivaldybėje. Daugiau informacijos: http://svietimogidas.lt/tevyste
