Nuo gimimo ir trejų metų vyksta ypač sparti vaiko fizinė, emocinė ir socialinė raida. Vaikas susipažįsta su pasauliu ir aplinka, pradeda bendrauti ne vien tik su mama, bet ir su aplinkiniais. Elgesio jis daugiausia mokosi stebėdamas ir imituodamas suaugusiųjų, pirmiausia, žinoma, motinos elgesį. Vaiko pirmosios emocijos yra difuziškos (nelabai aiškios), jas galima paprastai apibūdinti kaip visa apimantį nerimą, o priešingame poliuje būtų pasitenkinimas, ramybė. Emocijos darosi aiškesnės, įvairesnės ir sudėtingesnės. Vaikas iki trejų metų jau puikiai gali išreikšti liūdesį, pyktį, džiaugsmą, baimę. Dvejų trejų metų vaikas netgi geba sumeluoti, norėdamas ką nors gauti ar paneigti ką tik įvykusį faktą. Vaiko pyktis gali būti intensyvus ir gali būti išreikštas kandžiojimusi, žnaibymusi, mušimusi. Paprastai toks elgesys nėra nukreiptas į konkretų asmenį. Iki trejų metų vaikai dar ne visuomet geba išreikšti savo jausmus ar nepasitenkinimą žodžiais, todėl dažnai juos atskleidžia fiziniais veiksmais. Tai normalu. Apie antruosius gyvenimo metus vaikas gali būti kaprizingas ir nedraugiškas – jam sunku, nes jis ne viską supranta, nemoka aiškiai pasakyti, ko nori, o dažnai susiduria su įvairiais draudimais.
Kaip reaguoti?
Tokio amžiaus vaiko bausti už netinkamą elgesį negalima. Pirmiausia jį reikia išmokyti tinkamų jausmų raiškos būdų. Jei tokio amžiaus vaikas supykęs ima netinkamai elgtis, tėvai privalo jį sustabdyti ir pasakyti, kad taip elgtis nevalia. Galima trumpai paaiškinti, pvz., „Mamai skauda, jei muši“. Visiškai netinkamas reagavimo būdas yra atsakyti tuo pačiu – taip vaikas tik gaus patvirtinimą, kad netinkamai elgtis galima (nes taip elgiasi suaugusieji). Nors fizinė agresija vaikui iki trejų metų yra įprasta ir galima, tėvai turi stebėti vaiko pykčio priežastis ir išveikas ir į jas reaguoti. Svarbu atskirti vaiką ir jo elgesį – vaikas nėra blogas, netinkamas yra tik jo elgesys. O elgesį galima keisti. Natūralu, kad tėvus gali apimti bejėgiškumo jausmas. Jie taip pat gali jaustis kalti („Nemoku auklėti savo vaiko“). Taip nutinka, jei tėvai prisiima visą atsakomybę už savo vaiko elgesį. Tačiau vaikas pats turi tapti atsakingas už tai, kaip elgiasi. Svarbu jį mokyti, padėti įveikti neigiamas emocijas, parodyti tinkamų jų raiškos būdų. Jei tėvų bejėgiškumo jausmas labai didelis, galima pasikonsultuoti su specialistu.
Leidinys „Pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo metodinės rekomendacijos“, 2015
Kampanija "Tėvystės galima išmokti!" - Išmok būti mama! Išmok būti tėčiu!
Jei Tavo aplinkoje yra tėvų, būsimų tėvų arba žmonių, kurie prisideda prie vaiko auginimo - pasidalink su jais.
Informacijos apie nemokamus ir mokamus tėvystės įgūdžių mokymus ieškokite savo savivaldybėje. Daugiau informacijos: http://svietimogidas.lt/tevyste
