Kauno "Saulės" gimnazija

„Saulės“ draugija, pastačiusi Kaune „Saulės“ namus, įžiebė kūrybinę mintį ne vienai kartai. Mokykla kartu su Lietuvos atgimimu susigrąžino „Saulės“ vardą, o išimties tvarka ketvirtoji Lietuvoje gavo gimnazijos statusą. Čia ugdomas laisvas, demokratiškas Lietuvos pilietis. Pagrindinės mokyklos vertybės susietos su dorove, meile ir mokslu. Mūsų gyvenimiškos programos tikslas – niekuomet nieko negriauti, bet statyti, nes, anot Vydūno, „pastačius ir padarius geriau, tai, kas bloga, dingsta savaime, sunyksta.“
Mokykla renovuota, restruktūrizuota. Suprantame, kad „Saulės“ namuose turi būti ne tik jauki aplinka, bet ir šilti bei draugiški bendruomenės narių santykiai. Gimnazijoje dirba daug puikių mokytojų.
Gimnazijos vėliava, himnas, priesaika, siekis, gimnazijos laikraštis „Vivat sol“ yra susieta su bendruoju saulės simboliu. Dėvima gimnazijos mokinių ir vadovų uniforma.
Gimnazija turi seną unikalią 100 metų siekiančią istoriją. Todėl „Saulės“ rūmai – kultūros puoselėjimo namai, kuriuose tęsiamos tradicijos ir ritualai: susikaupimo popietės, valstybinių ir mokyklinių švenčių paminėjimai, vakaronės, sporto šventės, dalykiniai meno ir kultūros renginiai. Džiugina naujos tradicijos: Vasario 16-osios laureato rinkimai, „Mokslo šlovės galerija“, pavyzdingiausios klasės konkursas, sporto šventė „Sportuojanti mergaitė – būsima olimpietė”. Šiandien suskaičiuojame 33 jau tradicija tapusius renginius, kuriuose dalyvauja bendruomenės ir plačiosios visuomenės nariai. Statistiškai gimnazijoje vyksta vidutiniškai 21 renginys ar renginių ciklas per mokslo metų mėnesį (skirta mokiniams, tėvams, mokytojams ar mikrosociumo/miesto/ šalies bendruomenėms). Planuojami ir įvykę renginiai skelbiami gimnazijos interneto svetainėje (www.saule.kaunas.lm.lt).
Vienas iš kultūrinės edukacijos veiklų prioritetų – integruotos kultūrinės, edukacinės, meninės, pažintinės veiklos organizavimas. Statistiškai per mokslo metus vidutiniškai organizuojamos 219 netradicinės kultūrinės veiklos.
Gimnazijos kultūros veidą atspindi mokyklos laikraštis „Vivat sol“, interneto puslapis, edukacinės erdvės, vizualinės informacijos, gimnazijos radijas. Atributika ir simbolika (vėliava, himnas, uniforma) formuoja mokyklos įvaizdį. Palankų visuomenės požiūrį kuria personalo aktyvus dalyvavimas šalies pedagoginiame bei visuomeniniame gyvenime, mokinių pasiekimai. Naujai suformuotose klasėse didelis dėmesys skiriamas pasididžiavimo gimnazija ugdymui. Gimnazijoje vykdomas naujų moksleivių adaptacijos tyrimas. Šiame procese dalyvauja mokyklos administracija, klasių auklėtojai, socialinė pedagogė ir psichologė.
Mokyklos savivaldos modelis geriausiai atspindi lygių galimybių suteikimą kiekvienam mokyklos bendruomenės nariui. Gimnazistai savo siūlymus ir idėjas aptaria Mokinių taryboje, moksleivių tėvai – klasių tėvų komitetuose, o mokytojai – pedagogų taryboje. Tarybų ir komitetų atstovai sudaro bendrą gimnazijos tarybą, kurioje priimami svarbiausi sprendimai, susiję su mokyklos valdymu ir veiklos planavimu.
Mokyklos aplinka kuriama keletu lygių: daug dėmesio skiriama klasių renovacijai ir turtinimui, į šią veiklą įtraukiant ne tik klasių vadovus bet ir moksleivius bei tėvus; puoselėjamos mokyklos tradicijos bei simbolika; skatinamas bendravimas ir bendradarbiavimas tarp visų gimnazijos grandžių.
Didelis dėmesys skiriamas bendruomenės saugumui mokyklos viduje. Organizuojamas mokytojų ir mokinių budėjimas, vykdomi pokalbiai apie saugų elgesį mokykloje ir už mokyklos ribų. Siekiant išspręsti pamokų nelankymo problemą, renkama ir analizuojama informacija apie pamokų nelankančius moksleivius. Pamokų nelankymo priežastys sistemingai analizuojamos ir aptariamos.

Mokyklos bendruomenė ir savivalda

Tėvai dalyvauja gimnazijos gyvenime. Tėvų bendruomenė 1-2 kartus per metus supažindinama su gimnazijos struktūra, tikslais, veiklos planu.

Bendradarbiavimas ir bendravimas vyksta 2 kryptimis:

a) kultūrinis, ūkinis (vakaronės, kabinetų renovavimas);

b) informacinis (tėvai – auklėtojas – tėvai, tėvų komitetas – administracija – tėvų komitetas).

Gimnazijos savivaldos institucijos inicijuoja, palaiko, dalyvauja daugelyje gimnazijos pokyčių. Gimnazijoje veikia Gimnazijos taryba, Mokytojų taryba ir Mokinių taryba. Mokyklos taryba dalyvauja kuriant gimnazijos strategiją, veiklos planą, tikslus ir uždavinius, teikia siūlymus krūvio mažinimo, vertinimo, vidaus tvarkos klausimais.
Mokyklos ryšiai
Gimnazija palaiko ryšius su Kauno ir šalies mokyklomis bei gimnazijomis, „Saulės“ vardą turinčiomis Lietuvos mokyklomis, pasirašytos ir tęstos bendradarbiavimo sutartys su Tartu 8-ąja vidurine mokykla, Švedijos Vekšio miesto Teleborg Centrum gimnazija, Norvegijos Sendefjordo miesto vidurine mokykla, Vytauto Didžiojo universitetu, Pažaislio vienuolynu, KTU Ekonomikos ir vadybos fakultetu, Kauno Technologijos universitetu, Kauno Aleksandro Stulginskio universitetu, Vilniaus universiteto Kauno humanitariniu fakultetu, Lietuvos Sporto universitetu, bendradarbiaujama su Lenkijos lietuviškomis mokyklomis, VU, KTU tiksliųjų mokslų fakultetu. Bendri projektai kuriami ir/ar vykdomi su Kauno miesto muziejais ar kultūros įstaigomis. Efektyvūs ryšiai gimnaziją sieja su Kauno rajono švietimo centru.
Veiklą apriboja mikrorajono vieta. Gimnazija yra artimajame Žaliakalnyje, nors priklauso Centro seniūnijos teritorijai. Gimnazijos veikla yra atvira šalies, miesto ir mikrosociumo bendruomenės poreikiams. Organizuojant renginius, projektinę veiklą, bendradarbiaujama su socialiniais partneriais: Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios parapija, Žaliakalnio vaikų dienos centru, Žaliakalnio, Centro seniūnijomis, Tonsbergo (Norvegija), Notteroy (Norvegija) gimnazijomis, palaikomi ryšiai Lietuvos moterų sporto asociacija, Lietuvos rašytojų sąjunga, Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, Kauno m. savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriumi, Kauno m. formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigomis.