Kaip iš anksto sumažinti paauglystėje kilsiančius nesutarimus? Kaip padaryti, kad vaikai nesipyktų? Ar įmanomi brolių ir seserų santykiai be pykčių? Šiuos ir daugybę kitų klausimų išgirdau šį trečiadienį, kai su tėvais kalbėjomės apie šeimos tarpusavio santykius. Po susitikimo nebuvo likęs vien geras jausmas, kažkaip viduje griaužė lengvas gėdos jausmas, kurio taip ir nesupratau.
Ta graužatis dar labiau sustiprėjo skaitant laikraščių, dienraščių antraštes ir komentarus po įrašais apie smurtą prieš vaikus. Nesu ta, kuri negali gyventi be žinių. Bet šiuo metu sunku nepastebėti, kas vyksta aplinkui. Ir širdis stipriau daužosi, gerklėje stoja gumulas ir visame kūne šiaušiasi plaukeliai ne tik skaitant straipsnius apie smurtą, bet ir tuos smerkiančius, žeminančius, įžeidžiančius komentarus.
O ašaros akyse kaupiasi, kai girdžiu, kad vaikas ištaria: „Nebenoriu gyventi.“ Kai atmosferoje nuskamba neištarti žodžiai „Esu našta aplinkiniams“. Kai vaiko akyse pasirodo ašaros, nes kad ir kaip jis stengiasi, jam niekaip nepavyksta ir jo mintyse sukasi vienintelė mintis „Esu nevykėlis.“
Rodos, šios trumpos istorijos labai skirtingos. Bet jos visos apie mūsų norą turėti santykius be pykčių, karjerą be nusivylimo ir būti be trūkumų. Rodos, su baime klysti pabundame, valgome, dirbame, mokomės, poilsiaujame ir užmiegame. Visada galvojame, kaip būti TOBULESNIAIS.
O aš šią savaitę nusprendžiau pamaištauti ir sudaryti 27 dalykų sąrašą, kurie lydėtų mus link netobulumo ir savęs priėmimo:
- Juoktis taip, kad atsisuktų ir kiti.
- Suvalgyti spurgą prieš miegą.
- Pasidaryti „Piktas aš“ asmenukę.
- Vartytis lovoje iki pietų.
- Verkti kiek širdis geidžia.
- Nepamiršti padainuoti duše.
- Tvirtai pasakyti “ne”.
- Pasakyti tiesą, kai tavęs paklausia: „Ką galvoji?“
- Pavėluoti į susitikimą.
- Kartais neplauti indų.
- Šypsotis, nors dantys ir kreivi.
- Nustoti galvoti apie kitus.
- Spontaniškai apkabinti savo direktorių.
- Pasisveikinti su nepažįstamuoju.
- Išeitį į gatvę nesidažius.
- Apsirengti nesuderintais rūbais.
- Vienu metu skaityti dešimt knygų.
- Pamiršti pažadėtą darbą.
- Paraudonuoti iš gėdos.
- Nenorėtų nustoti bučiuotis.
- Pamiršti taisykles.
- Turėti šimtą svajonių.
- Leisti sau abejoti.
- Vertinti trūkumus.
- Bendrauti be išankstinių nuostatų.
- Kurti iš širdies.
- Tikėti, kad viskas įmanoma.
Žinau, jis ne baigtinis ir labai trumpas. Tad labai laukiu jūsų idėjų, kas mus daro netobulais, bet unikaliais.
AURELIJA ANANJEVAITĖ
https://augantipsichologija.net/2017/01/27/27-budai-tapti-netobulu-bet-unikaliu/
