Padėkoti Pridėti įstaigą/pedagogą/renginį
BioPapa banner

Tėvystė? Atsipalaiduokite!

Tėvystė? Atsipalaiduokite!

Kaip apibrėžtumėte sąvoką „tėvystės įgūdžiai“? Tai – gebėjimo auklėti vaiką taip, kad jis jaustųsi laimingas ir pasiektų užsibrėžtų tikslų menas, įgūdis palaikyti šiltus ir atvirus santykius, mokėjimas atžalai diegti tokias vertybes, kad šeimyninis gyvenimas klostytųsi darniai ir be didesnių sukrėtimų, o gal – šeimos biudžeto subalansavimas, kad užtektų ne tik būtiniausiems, bet ir antraeiliams jos narių poreikiams? Ko gero, tai viskas kartu, ir reikia pripažinti, kad niekada nebūsime iki galo pasirengę tėvystei. Daug svarbiau suprasti, kad būti mama ar tėčiu reiškia mokytis kiekvieną dieną.

Nuo tėvystės rūpesčių pabėgti norintiems ir gausybės auklėjimo patarimų išvargintiems tėvams siūlome atsikratyti sudėtingų savo pareigų apibrėžimų ir pažvelgti į auklėjimą kitu kampu. Visiems seniai žinoma tiesa, kad vaikas visuomet pajus, ar jį mylite ir kalbate nuoširdžiai, tad taisyklė paprasta – mylėkite savo vaikus ir nesistenkite jų apgaudinėti! Kaip? Šios penkios įžvalgos padės suprasti, ką tai reiškia ir kaip išvengti dažniausiai tėvų daromų klaidų.

 1. Neskubėkite savo vaikui į pagalbą

Šių dienų jaunimas, lyginant su jų bendraamžiais prieš trisdešimt metų, kur kas prasčiau suvokia realų pasaulį, yra išsiugdęs prastesnius pasirūpinimo savimi įgūdžius. Taip yra dėl šiuolaikinių tėvų hiperglobos. Suprantama, kad kiekvienas nori suteikti savo vaikui viską, ką turi geriausio ir kuo puikiau paruošti jį ateičiai, tačiau rezultatas išeina priešingas – iš vaiko, kuriam tėvai kiekvienoje sudėtingesnėje situacijoje skubėjo į pagalbą ir beveik viską už jį išspręsdavo, išauga nesavarankiškas, savo vietą po saule sunkiai atrandantis ir bijantis rizikuoti suaugusysis. Vietoj nuolatinio talkinimo vaikui reikia išmokti atsipalaiduoti ir leisti jam pačiam kūrybiškai ieškoti atsakymų į iškilusius klausimus duodant suprasti, kad visuomet esate šalia ir mažasis bet kada gali sulaukti pagalbos, kai situacija krypsta nekontroliuojama linkme. Kuo anksčiau mažylis išmoks prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, tuo tvirčiau jausis įžengęs į suaugusiųjų pasaulį.

 2. Dalinkitės savo patirtimi

Taip taip, mažyliai tai labai mėgsta! Išgirsti iš savo autoriteto, kad jam kažkuriuo gyvenimo laikotarpiu taip pat nesisekė ir jis, kaip ir jo vaikas, nežinojo atsakymų į kai kuriuos klausimus vaiką padrąsina, suteikia vilties, kad visos bėdos įveikiamos. Pasakodami apie savo vaikystę tėvai gali kaip niekada suartėti su savo atžala – abu ima lengviau asocijuotis vienas su kitu, vystoma empatija tarp šeimos narių. Tačiau prisiminkite – pasakodamas turite ne šiaip išlieti tai, kas susikaupė širdyje. Jūsų tikslas – pamokyti, padrąsinti ir suteikti reikiamų pavyzdžių, kaip spręsti problemas, tad ir pasidalinimai turi būti atitinkantys tuometinę vaiko gyvenimo situaciją. Neturite sudaryti silpno, nerandančio išeities iš padėties tėvo ar mamos įvaizdžio, nes griausite vaiko pasitikėjimą jumis. Dėl to vaikas gali nuolat išgyventi nesaugumo, neturėjimo į ką atsiremti jausmą, kas trukdys vystytis jo savivertei.

 3. Kuo daugiau bendraukite

Taip taip, jūs – plėskite savo pažinčių ratą, susiraskite draugų, kurie taip pat augina mažus vaikus, kad galėtumėte bendrauti poromis. Tai pasitarnaus dėl dvejų dalykų – visų pirma, plėsite vaiko akiratį supažindindami jį su žmonių įvairove, antra – bendravimas šeimomis veiks kaip grupinė psichoterapija, kur galėsite dalintis jums kylančiomis problemomis ir vieni iš kitų mokytis. Jei vaikas dar mažame amžiuje sužinos, jog žmonių būna pačių įvairiausių, tai formuos jo toleranciją, lavins bendravimo įgūdžius ir empatiją. Svarbiausia, kad neužsidarytumėte vien šeimos rate – tai veda į savo problemų hiperbolizavimą, vaiko uždarumą ir bendravimo sunkumus. 

 4. Parodykite vaikui, ką reiškia džiaugtis akimirka

Sparčiai kintančiame pasaulyje, kur kiekvienas kasdien gauna didesnę ar mažesnę streso dozę, tai labai svaru. Tėvai, anksti pradėdami lavinti vaiką įvairiose srityse, dar labiau prisideda prie streso kūrimo ir daro vaikui meškos paslaugą – mažylis gali manyti, kad jo vertė priklauso nuo pasiekimų ir veiklos, kad negali atsipalaiduoti, kol nėra pasiekęs visų tikslų. Tokie vaikai daug dažniau turi emocinių problemų už tuos, kuriuos tėvai auklėjo kiek laisviau, dažniau leisdami pačiam vaikui rinktis, ką jis nori veikti ir daugiau juo pasitikėdami. Tačiau nepulkite į kitą kraštutinumą – per didelį nuolaidžiavimą. Prie vaiko charakterio ir atsakomybės bei pareigos jausmo formavimo daugiausia prisideda tėvai, tad atsainiai pažiūrėti į atžalos vis nabaigiamus darbus ar keičiamas veiklas vos susidūrus su pirmaisiais sunkumais taip pat būtų klaida. Paprasta taisyklė, leidžianti šioje situacijoje rasti aukso viduriuką – mokyti vaiką pažinti save, savo norus, galimybių ribas ir stipriąsias bei silpnąsias puses. Išmokęs savianalizės vaikas lengviau atpažins tikruosius savo veiksmų motyvus, tad neleis sau į savo pasirinkimus žiūrėti atsainiai.

 5. Į sudėtingiausias situacijas žiūrėkite kaip į galimybę tobulėti

Patikėkite, nė vienas negimė mokėdamas būti tėčiu ar mama – šio meno mokomasi visą gyvenimą. Daug svarbiau yra ne viską, kas vyksta vaiko gyvenime, sukontroliuoti, o leisti vaikui suprasti, kad bet kokiu atveju gali į jus ramtis, prašyti pagalbos ir žinoti, jog niekada nebus pamirštas, pasmerktas ar atstumtas. Viską sukontroliuoti bandantys tėvai labai pasimeta ištikus neįprastai situacijai, su kuria dar nebuvo susidūrę taip dar labiau išmušdami iš vėžių ir patį vaiką. Ištikus sudėtingai situacijai būtina klausti vaiko nuomonės – kaip jis mano, kodėl taip atsitiko, kaip norėtų, kad viskas būtų išspręsta, kaip elgtųsi, kad daugiau tai nepasikartotų. Svarbiausia, kad mažylis suprastų, jog visuomet įmanoma rasti išeitį ir niekuomet nereikia panikuoti.

Tik labai svarbu nepamiršti, kad vaikas – šeimos santykių ir tėvų bendravimo veidrodis, tad visi tėveliai turėtų įsidėmėti faktą, kad norėdami, jog jūsų mažylis ne tik gražiai elgtųsi, bet ir būtų laimingas, turite patys rodyti gero elgesio ir pasitenkinimo gyvenimu pavyzdį.

Straipsnį paruošė Lina Čėsnaitė

Nėra komentarų

Paskutinės padėkos

Ačiū už nuostabias pamokas :D

Noriu padėkoti, nes kiekvieną pamoką jūs mane motyvuojate mokytis ne tik biologija, bet ir kitas įvairias mokslo šakas. Jūs sudominote mokslu kuriuo nemaniau, kad kada nors būsiu susidomėjęs

Rima Ulozienė2023-10-12

Labai kompetetinga mokytoja, puikiai moka prieiti prie vaiko, mano sūnus buvo labai uždaras, bet mokytoją Rimą jis prisileido ir su noru ėjo į darželį. Ilgimės šios nuostabios mokytojos. Sėkmės ir kantrybės darbuose.

Dekinga visaip! Tobula mokytoja

Ačiū Jums už viską, miela MOKYTOJA!🥰