Vilniaus krikščionių gimnazija

Kokybiškas išsilavinimas:
- valstybės nustatytus Standartus atitinkantis išsilavinimas
- individualizuotas vaikų mokymas mažose klasėse (vidutiniškai 10 vaikų)
- ankstyvasis užsienio kalbų ir informacinių technologijų mokymas
- specializuoti kūno kultūros užsiėmimai, skirti ydingos laikysenos ir plokščiapėdystės profilaktikai
- kvalifikuoti mokytojai
- geri mokytojų ir mokinių santykiai
- glaudus bendradarbiavimas su tėvais
- psichologo paslaugos
- popamokinė vaikų priežiūra, įvairūs būreliai
- šviežias maistas
Krikščioniškas išsilavinimas:
- šventojo Rašto principais pagrįstos pasaulėžiūros formavimas
- tikintys pedagogai
- dėmesys ne tik žinioms, bet ir elgesio, charakterio formavimui
- asmeninio tikėjimo Kristumi puoselėjimas
- žalingų įpročių prevencija – saugi aplinka
Pagrindinis krikščioniško švietimo privalumas – ugdymo filosofija. Kaip žinia, visos švietimo sistemos remiasi tam tikra pasaulėžiūra. Nėra neutralaus švietimo. Kiekvienoje pamokoje, – sąmoningai ar nesąmoningai, – perduodamos tam tikros vertybės ir nuostatos. Kiekvienas suaugęs žmogus turi savo pasaulėžiūrą (nusistovėjusį mąstymo būdą) į Dievą, į gamtą, į žmogų ir t.t. Kiekvienas mokomasis dalykas gali būti dėstomas iš tam tikro požiūrio taško (pvz., materialistinio, humanistinio, evoliucionistinio ir kt.). Tai perduodama ir vadovėlių tekstuose. Todėl krikščioniška mokykla turi savo filosofiją. Be to – tikinčius pedagogus (nes mokytojas daugiau perduoda elgdamasis negu kalbėdamas). Pasirinkta ugdymo filosofija nulemia mokymo planą bei metodus, o nuo šių ugdymo komponentų tiesiogiai priklauso ugdymo rezultatas. Krikščioniška ugdymo filosofija iškelia tikslą ugdyti dievobaimingą asmenybę, turinčią Kristaus charakterio bruožų ir žvelgiančią į visas gyvenimo sferas per Švento Rašto prizmę.
Kaip ir kitos krikščioniškos mokyklos pasaulyje, mūsų mokykla remiasi ugdymo tęstinumo principu, t.y. tikinčiųjų šeimoje padėti vertybiniai pamatai toliau puoselėjami mokykloje. Tuo būdu vaikai apsaugomi nuo klaidingo dualizmo, kai religinis gyvenimas yra atskiriamas nuo kasdieninio gyvenimo. Vaikai skatinami žvelgti į aplinkinį pasaulį kaip į vientisą, vieno Kūrėjo rezultatą, skatinami vadovautis biblijiniais principais kasdienybėje.
Formuodami vaikų vertybes, mes vadovaujamės J.A.Komenskio išmintingais pastebėjimais: “Svarbiausias krikščioniškos mokyklos tikslas tebūnie tas, kad ji taptų dirbtuve, padarančia žmones tikrais žmonėmis ir krikščionis – tikrais krikščionimis. Jis bus pasiektas, jei visi po šiuo išminties stogu priglaustieji taps 1) šviesaus proto, 2) iškalbingi, 3) sugebės dirbti darbą, 4) mokės gražiai elgtis, 5) bus nuoširdžiai pamaldūs. Turėdama prieš akis šiuos tikslus, mokykla galės būti ir bus tikras valstybės ir bažnyčios daigynas, gražus gyvenimo ir laimės prieangis, Šventosios Dvasios penkiastygė arfa, maloniai skambanti Dievo ausims.” /J.A.Komenskis. Didžioji didaktika/.