Kauno Valdorfo mokykla, VšĮ

Ugdymo ypatumai Valdorfo mokyklos 1-8 klasėse

Pirmojoje klasėje vaikai empatiškai priima visą mokymosi turinį. Mėgdžiodami mokytoją ir siurbdami į save jo žodžius jie viską daro kartu su juo. Jie deklamuoja ir dainuoja choru, kartu žaidžia. Ritmas bei muzika yra pagrindiniai palydovai. Kitas šiam amžiui būdingas bruožas - vaikai noriai kartoja viską, kas jiems įdomu. Pasaulis suvokiamas kaip visuma ir tik pamažu pereinama nuo visumos prie atskirų dalių.
Skaičiaus kokybę galime pajusti stebėdami, kaip skaičiai apibūdina pasaulį ir žmogų. Taip vienetas – pagrindinis skaičius - apibūdina tam tikrą aibę kaip visumą, šia prasme jis reiškia įvairiapusio pasaulio visumą, kiekvieno žmogaus nepakartojamumą, vienumą, nedalomumą ir pan. Dvejetas, kuris taip pat vienetas (visuma), kaip dvejybė reiškia priešingybes, prieštaravimus, pasaulio papildymus: šviesa – tamsa, gėris – blogis, diena – naktis, vienas žmogus – kitas žmogus, dešinė – kairė ranka ir pan. Trejetas kaip trejybė apjungia priešingybes aukštesniu vienumu: žemė – sėkla – daigas, motina – tėvas – vaikas, galva – širdis – rankos ir pan. Ketvertas apibūdina pasaulį erdvėje ir laike: keturi metų laikai; keturios kryptys – šiaurė, pietūs, rytai, vakarai; keturi temperamentai; keturios stichijos – žemė, vanduo, oras, ugnis; keturios gyvūnų galūnės. Penketą randame penkiapirštėje rankoje; žvaigždėje, gaunamoje, kai žmogus plačiai išskečia rankas ir kojas; rožių šeimos žieduose; šešetą – bičių koriuose; vabalų kojyčių skaičius; septynetas yra savaitės ritme, vaivorykštės spalvose; aštuonetas – voro kojyčių skaičius ir pan. Skaičių sąvokos įvedimas kokybiškai juos apibūdinant labai pagyvina mokymą ir sukuria gilesnį ryšį tarp vaiko ir skaičių.

Antrokai. Vaikai labai nori kalbėti, bendrauti. Todėl “išnaudojamas” šis vaikų poreikis kuriant kuo daugiau situacijų pokalbiams, tam, kad būtų galimybė kelti klausimus ir gauti įdomius, tikrus atsakymus į juos. Mokytojas ir moksleivis kartu kuria pamoką ir kartu mokosi.
Šiame amžiuje vaikai pradeda patirti subtilias kokybes - tapatybę, nuošalumą, vienumą, tad didžiąją literatūrinės medžiagos dalį sudaro pasakėčios, legendos apie šventuosius - šie kūriniai, atspindi įvairius žmogaus prigimties aspektus - pasakėčios nurodo atsiradusias silpnybes, šventųjų gyvenimai - biografijos sutelkia dėmėsį vaiko doriniam gyvenimui.
Į matematikos ir lietuvių kalbos pamokas integruojamas formų piešimas. Naudojama neišsami simetrija - vaikai užbaigia formą, sukurdami pusiausvyrą. Formų piešimas glaudžiai susijęs su judėjimo ir pusiausvyros pojūčiu, turi harmonizuojantį poveikį vaikams, sklandžiau įsisavinamas rašytinis raštas.

Trečia klasė. Šį amžiaus tarpsnį būtų galima apibūdinti žodžiu „sąmojis“. Stiprėja vaikų kalbos pojūtis, bendras kalbos išgyvenimas, vaiko galimybės. Vaikai sąmoningai pradeda justi kalbą. Todėl raiškiai deklamuojami ilgesni eilėraščiai, vaidinami trumpi, linksmi vaidinimai. Mokomasi greitakalbių, mįslių, eilėraščių apie amatus, pradedamos dainuoti dainos kanonu.

Ketvirtoje klasėje vaikai jaučia stiprų poreikį sąmoningai suvokti kalbos reiškinius. Gramatikos mokoma ne aiškinant taisykles, o leidžiant patiems jas pastebėti, atrasti ir suformuluoti.
Ketvirtokai- karingieji vikingai. Susipažinę su amatais, patys pastatę mažą namuką, vaikai jaučiasi tvirtesni, pasiruošę veikti. Jie susipažįsta vikingų gyvenimo būdu, skandinavų mitologija, kurioje daug kovų ir heroizmo. Rugsėjo mėnesį surengėme vikingišką žygį-plaukėme plaustais Nemunu.
Pasikeitusi vaiko sąmonė leidžia giliau suvokti aplinkinio pasaulio įvairovę, erdvės ir laiko ryšius, todėl ketvirtokai susipažįsta su geografijos ir istorijos pradmenimis. Taip pat mokosi apie gyvūnus. Gyvūnų pasaulis artimesnis vaikui savo prigimtimi, nei augalija. Gramatikos mokoma leidžiant pastebėti, atrasti taisykles. Vaikai skaito mitologinius pasakojimus.
10 metų vaikai objektyviau suvokia aplinkinį pasaulį, ieško ryšio su juo, todėl piešia išorinę ir vidinę formas, įvairius persipynimus. Ketvirtokai žvelgia į supantį pasaulį plačiai atvertom akim. Aukština tikrą žmogų ir drąsius jo poelgius.

Penkta klasė. Šiam amžiui būdinga sielos harmonija, todėl stengiamasi kuo labiau atskleisti kalbos grožį. Kadangi šioje klasėje mokomasi Senovės (indų, persų, egiptiečių, graikų) istorijos, tai užsienio kalbų kalbinė tematika atspindi istorijos bei gimtosios kalbos pamokų temas ir yra kaip leitmotyvas visus mokslo metus.
Dešimties-dvylikos metų vaikų raumenys glaudžiai susiję su kvėpavimo ir kraujotakos sistema.Ir būtent tai mes skatiname meniškai orientuodami ugdymą. Jie lyg ,,mažieji graikai‘‘: harmoningas kūnas- sveikoje sieloje. Vaikai stengiasi būti ne tik tvarkingi, gražūs, bet ir puoselėja bei domisi savo kūnu, taip pat kruopščiai veda savo darbo sąsiuvinius, iliustruoja, daug piešia, kuria, geri oratoriai. Penktos klasės vaikai, pasiekę kūno ir sielos darnos, piešia vadinamąją laisvąją geometriją-spalvingą, gražią. Penktokams atskleidžiamas augalų pasaulio grožis. Grūdas- šaknys, želmuo, lapai, žiedas- ir vėl grūdas...Toks pažinimo kelias. Paslaptingas augalo žiedo, stiebo, lapų gyvenimas slepia savyje daug gamtos paslapčių, apie kurias ir kalbama su penktokais. Įstabi ta emocijų tėkmė: grožis- nuostaba- pagarba- dėkingumas.Tai maitina VAIKO sielą.
Laikomasi nuostatos, kad visi vaikai pakartoja žmonijos vystymosi etapus, todėl kiekviena klasė yra siejama su tam tikra tema, pavyzdžiui – V klasė su senovės graikais, VI – romėnais, VII klasėje svarbiausios temos – Renesansas, Reformacija, Prancūzų revoliucija ir atradimai, VIII – industrializacija ir tautų likimai iki Naujausių laikų.

Šešta klasė. Mokiniai žengia į paauglystės pasaulį. Pradeda reikštis fanatiškas teisingumo poreikis, stiprus noras argumentuoti. Nori priešintis tradicijoms, autoritetams, ryškėja tendencija kurti grupes. Kontrastingi vos dramatiniai eilėraščiai, ritmiški gyvūnų ir augalų gyvenimą atspindintys eilėraščiai, trumpi, dinamiški spektakliai pagal skaitomų skaitinių knygų kūrinius, dialogai tarpusavyje garsiai išsakant viduje glūdinčius klausimus, pasisakymai grupėse kuria objektyvumą ir supratimą, kad visi klausimai sprendžiasi gyvenime lyg savaime kurdami teisingą pasaulį. Žvelgiant į šio amžiaus ypatumus labai svarbu mokytis palyginimų. Šeštoje klasėje pradedama mokytis geografijos. Vaikai sužino apie savo kraštą ir tai yra puiki tema neakivaizdžiai kelionei į kitas šalis.
Septinta klasė. Septintokas jaučiasi lyg įsispraudęs tarp tikrovės ir tariamos tikrovės. Norisi daug, o pajėgiama tiek mažai… Į tikrovę išnyra, iškyla pirmieji idealai.
Pradedama mokytis dalyvauti diskusijoje, pagarbiai reaguoti į priešingą nuomonę, klausymosi pratybos užima labai didelę mokymosi dalį.

Aštunta klasė. Lytinis brendimas šioje klasėje pasiekia savo aukščiausią tašką. Suaugusiųjų pasaulis atsiduria patikrinimo taikiklyje – suaugusiesiems nuolat (tyliai arba balsiai) užduodami pagrindiniai esminiai principiniai klausimai. Humoras suteikia daugybę galimybių palengvinti šį “sunkųjį” laikotarpį. Todėl kalbinė tematika neįmanoma be humoristinių baladžių, dramatiškų baladžių, eilėraščių, poemų. Dar labiau puoselėjamas darbas grupėmis bei savarankiškas darbas, įvairūs savarankiški referatai, projektai,, žaidimai.