Lombardai su padirbtais antspaudais, „investicinės platformos” be licencijų ir pardavėjai, dingstantys po pirmo mokėjimo. Kaip atpažinti apgavikus ir apsaugoti savo pinigus.
Pernai rudenį pensininkė Birutė iš Panevėžio sulaukė skambučio. Malonus vyras pristatė save kaip „aukso rinkos konsultantą” ir pasiūlė investuoti į auksą su garantuotu 15 procentų pelnu per metus.
„Atrodė rimtai. Turėjo svetainę, siuntė dokumentus su antspaudais, net atsiuntė aukso luito nuotrauką su mano vardu. Pervedžiau 3000 eurų. Po savaitės telefonas nebeatsakė,” – pasakoja moteris.
Ji – viena iš dešimčių lietuvių, kurie kasmet tampa aukso sukčių aukomis.
Schema nr. 1: neegzistuojančios investicinės platformos
Tai dažniausia apgaulės forma. Sukuriama profesionaliai atrodanti svetainė, kurioje siūloma „investuoti į auksą” su neįtikėtinai patraukliais pelningumais.
Požymiai, kurie turėtų kelti įtarimą:
Garantuotas pelnas. Niekas negali garantuoti pelno investuojant į auksą. Aukso kaina svyruoja priklausomai nuo rinkos – kartais kyla, kartais krenta. Kas žada kitaip – meluoja.
Spaudimas skubėti. „Akcija baigiasi šiandien”, „Liko tik 5 vietos”, „Kaina pakils rytoj” – klasikinės manipuliacijos frazės.
Prašymas mokėti kriptovaliuta arba į užsienio sąskaitą. Legitimūs Lietuvos aukso pardavėjai priima įprastus banko pavedimus į lietuviškas sąskaitas.
Nėra fizinio adreso ar licencijos. Lietuvos bankas reguliuoja finansines paslaugas. Jei įmonė nėra registruota ir neturi licencijos – tai raudonas veliava.
Schema nr. 2: padirbti luitai ir monetos
Fizinis auksas irgi gali būti padirbtas. Ir ne visada tai lengva pastebėti plika akimi.
Volframas – metalas, kurio tankis beveik identiškas auksui. Sukčiai gamina volframo šerdis, padengia jas plonu aukso sluoksniu ir parduoda kaip grynąjį metalą.
Kitas būdas – prastesnės prabos auksas, parduodamas kaip 999 prabos. Skirtumą gali nustatyti tik specialista įranga.
Kaip apsisaugoti:
Pirkite tik iš sertifikuotų pardavėjų su ilgamete reputacija. Patikrinkite įmonės istoriją, atsiliepimus, registraciją.
Reikalaukite sertifikato. Kiekvienas investicinis luitas ar moneta turi turėti kilmės dokumentą su serijos numeriu.
Jei kaina per gera – kažkas negerai. Auksas parduodamas pagal pasaulinę biržos kainą plius antkainis. Jei kažkas siūlo 20 procentų pigiau – tai arba padirbinys, arba vogtas.
Schema nr. 3: lombardų manipuliacijos
Ne visi lombardai sukčiauja, bet kai kurie naudoja abejotinus metodus.
Vienas dažniausių – neteisingas prabos nustatymas. Klientas atneša 585 prabos papuošalą, o lombardas „nustato” 375 prabą ir atitinkamai sumažina kainą.
Kitas triukas – svorį matuoti su netiksliomis svarstyklėmis. Arba „pamiršti” pasverti grandinėlės užsegimą, kuris irgi yra auksas.
„Buvau trijuose lombarduose su tuo pačiu žiedu. Vienas pasiūlė 80 eurų, kitas 95, trečias 140. Už identišką daiktą. Tai parodo, kiek erdvės manipuliacijoms,” – dalijasi patirtimi kaunietis Rokas.
Schema nr. 4: „numizmatinės vertės” triukas
Kai kurie pardavėjai parduoda monetas su didžiuliu antakainiu, teigdami, kad jos turi „kolekcinę” ar „numizmatinę” vertę.
Realybė tokia – dauguma investicinių monetų vertinamos pagal jose esančio aukso kiekį, ne pagal retumą. Tikrai retos monetos sudaro mažiau nei 1 procentą rinkos.
Jei pardavėjas prašo dvigubai didesnės kainos nei metalinė vertė, reikalaukite nepriklausomo eksperto įvertinimo. Dažniausiai paaiškės, kad „reta” moneta iš tikrųjų atspausdinta šimtais tūkstančių egzempliorių.
Kaip investuoti saugiai
Investavimas į auksą gali būti saugus ir pelningas – jei žinote, ko saugotis.
Pirmiausia – rinkitės įmones, kurios veikia Lietuvoje jau kelerius metus. Patikrinkite Rekvizitai.lt, perskaitykite Google atsiliepimus, paieškokite informacijos forumuose.
Antra – pirkite fizinius produktus, kuriuos galite pasiimti į rankas. Jokių „sertifikatų”, „saugojimo užsienyje” ar „skaitmeninio aukso”.
Trečia – mokėkite tik banko pavedimu į Lietuvos įmonės sąskaitą. Jokių grynųjų, kriptovaliutų ar „Western Union” pervedimų.
Ketvirta – nepasitikėkite skambučiais. Rimtos įmonės neskambina nepažįstamiems žmonėms siūlydamos investuoti. Tai beveik visada sukčiai.
Ką daryti, jei tapote auka
Birutė kreipėsi į policiją, bet pripažįsta – tikimybė atgauti pinigus maža. Sukčiai naudojo užsienio sąskaitas ir padirbtas tapatybes.
„Dabar suprantu, kad turėjau patikrinti. Bet tada atrodė taip įtikinamai,” – sako ji.
Jei įtariate sukčiavimą – nedelsdami kreipkitės į Lietuvos banką ir policiją. Kuo greičiau – tuo didesnė tikimybė, kad pavyks užblokuoti lėšas.
Ir svarbiausia – pasidalinkite patirtimi su artimaisiais. Sukčiai dažniausiai taikosi į vyresnius žmones, kurie mažiau įgudę atpažinti internetines apgaules.
Auksas buvo, yra ir bus vertingas. Bet jo vertė atsiskleidžia tik tada, kai jis tikras ir kai jį įsigyjate sąžiningai. Visa kita – tik blizgantis apgaulės popierius.