Ar kada nors susimąstėte, ar tikrai šeriate savo augintinį taip, kaip jam geriausia? Dauguma šeimininkų myli savo šunis ir nori jiems tik geriausio. Tačiau gera intencija ne visada reiškia teisingą sprendimą.
Net ir kokybiškas maistas šunims gali tapti problema, jei naudojamas netinkamai. Per didelės porcijos, per dažnas keitimas, per daug skanėstų ar net neteisingai parinkta formulė pagal amžių – visos šios klaidos atrodo smulkmenos. Bet ilgainiui jos gali lemti nutukimą, virškinimo problemas ar energijos trūkumą.
Renkantis maistą šunims, svarbu ne tik prekės ženklas ar pažadai ant pakuotės, bet ir tai, kaip jūs jį naudojate kasdien. Nes šėrimas – tai sistema, o ne atsitiktinis veiksmas.
Per didelės porcijos – nematoma nutukimo priežastis
Papildoma sauja atrodo kaip meilės gestas. „Jis juk dar alkanas.“ „Šiandien daugiau lakstė.“ „Toks mielas, negaliu atsispirti.“
Bet štai realybė: 20-30 gramų papildomo maisto kasdien per metus gali reikšti +1-2 kilogramus. Mažam ar vidutiniam šuniui tai – didžiulis skirtumas.
Tai kaip žmogui kasdien suvalgyti po papildomą sausainį. Vieną dieną – nieko. Po metų – drabužiai spaudžia.
Kaip apskaičiuoti porciją pagal svorį?
Dauguma pakuočių pateikia orientacines normas pagal šuns svorį. Pavyzdžiui:
- 5 kg šuniui – apie 80-120 g per dieną
- 15 kg – apie 200-260 g
- 30 kg – apie 350-450 g
Tačiau svarbus ne tik svoris. Reikia atsižvelgti į aktyvumą, amžių ir kūno būklę.
Gera praktika – naudoti virtuvines svarstykles. „Iš akies“ dažnai reiškia +10-15 % daugiau nei reikia.
Skirtumas tarp aktyvaus ir sėslaus šuns
Aktyvus šuo sudegina daugiau kalorijų. Sėslesnis – mažiau.
Jei tas pats maistas duodamas abiem vienodomis porcijomis, vienas iš jų pradės kaupti svorį.
Tai kaip lyginti žmogų, kuris kasdien nueina 10 000 žingsnių, su tuo, kuris dirba sėdimą darbą.
Kūno būklės vertinimo testas (BCS)
Yra paprastas testas:
- Ar galite lengvai apčiuopti šonkaulius?
- Ar žiūrint iš viršaus matosi liemens linija?
- Ar pilvas šiek tiek pakilęs žiūrint iš šono?
Jei atsakymas „ne“, tikėtina, kad porcijos per didelės.
Gera žinia – porcijų korekcija 10-15 % dažnai duoda rezultatą per 4–6 savaites. Deja, dauguma laukia, kol problema tampa akivaizdi.
Per dažnas maisto keitimas – virškinimo chaosas
„Gal šis bus dar geresnis?“ „Draugė rekomendavo kitą.“ „Internete rašo, kad tas turi daugiau baltymų.“
Skamba pažįstamai? Per dažnas maisto šunims keitimas yra viena iš dažniausių klaidų, kurią daro net rūpestingi šeimininkai. Noras pagerinti mitybą suprantamas. Tačiau šuns virškinimo sistema mėgsta stabilumą.
Tai kaip staiga pakeisti savo mitybą iš įprastos į visiškai kitokią. Organizmui reikia laiko prisitaikyti.
7 dienų perėjimo taisyklė
Jei maistą keisti būtina, darykite tai palaipsniui:
- 1-2 diena: 75 % seno + 25 % naujo
- 3-4 diena: 50 % seno + 50 % naujo
- 5-6 diena: 25 % seno + 75 % naujo
- 7 diena: 100 % naujo
Ši schema leidžia žarnyno mikroflorai prisitaikyti.
Staigus perėjimas gali sukelti:
- viduriavimą
- vėmimą
- pilvo pūtimą
- sumažėjusį apetitą
Ir tada klaidingai galvojama, kad „maistas netinka“, nors iš tiesų problema – per greitas pokytis.
Kada keisti maistą būtina?
Yra situacijų, kai keitimas reikalingas:
- pasikeitė amžiaus grupė (šuniukas → suaugęs)
- atsirado alergijos požymiai
- veterinaras rekomendavo terapinę formulę
- pasikeitė aktyvumo lygis
Tokiais atvejais keitimas logiškas. Bet ne kas mėnesį „išbandyti kažką naujo“.
Kaip atpažinti tikrą netoleravimą?
Jei po 3–4 savaičių:
- išmatos vis dar nestabilios
- atsiranda niežulys
- pastebite kailio pokyčius
Tuomet verta ieškoti priežasties kartu su veterinaru.
Skanėstai – daugiau nei 10 % raciono?
Skanėstas atrodo nekaltas. Mažas gabalėlis už gerą elgesį. Dar vienas – „nes taip gražiai pažiūrėjo“. Bet realybė paprasta: skanėstas yra kalorijos. O kalorijos skaičiuojasi.
Jei pagrindinis maistas šunims sudaro 100 % poreikio, skanėstai neturėtų viršyti 10 % visos dienos energijos.
Tai kaip užkandžiai žmogui. Vienas – nieko. Dešimt per dieną – jau problema.
10 % taisyklė – paprasta, bet dažnai ignoruojama
Pavyzdys:
Jei jūsų 15 kg šuo per dieną turi gauti apie 900 kcal, skanėstai turėtų sudaryti ne daugiau nei 90 kcal.
Tai gali būti:
- 2-3 mažesni mokomieji skanėstai
- arba vienas didesnis
Bet ne sauja iš pakelio „už gerą elgesį“.
Daugelis šeimininkų net neįtraukia skanėstų į bendrą kalorijų skaičiavimą. Ir tada stebisi, kodėl svoris auga, nors porcijos „nepadidintos“.
Maisto nuo stalo pavojai
Kitas dažnas scenarijus – maistas nuo stalo.
„Tik mažas kąsnelis.“ „Juk natūralu.“
Tačiau žmogaus maistas dažnai turi:
- per daug druskos
- prieskonių
- riebalų
Kai kurie produktai (pvz., svogūnai, šokoladas, vynuogės) šunims gali būti net pavojingi.
Tai kaip maitinti sportininką greitu maistu ir tikėtis gerų rezultatų.