Valstybinė mokesčių inspekcija kasmet patikrina tūkstančius Lietuvos įmonių. Vieni patikrinimus priima ramiai — kaip rutiną. Kiti patiria stresą, kuris trunka savaitėmis. Skirtumas beveik visada slypi ne verslo dydyje ar veiklos pobūdyje, o tame, kaip tvarkoma apskaita.

Pernai VMI viešai skelbtais duomenimis atliko per 14 000 mokestinių patikrinimų, iš kurių apie 40 procentų baigėsi papildomais mokesčių apskaičiavimais. Keturi iš dešimties patikrintų įmonių turėjo problemų. Tai ne maža statistika.

Ko VMI ieško dažniausiai

Populiariausios tikrinimo kryptys pastaraisiais metais beveik nesikeičia: PVM sąskaitų faktūrų atitikimas, darbuotojų darbo santykių klasifikavimas, grynųjų pinigų operacijos ir sandoriai su susijusiais asmenimis.

Mažoms įmonėms didžiausia rizika — neteisingas individualios veiklos ir darbo santykių atskyrimas. Jei tavo „subrangovas” dirba tik tau, naudoja tavo įrangą ir laikosi tavo darbo grafiko — VMI gali pripažinti, kad tai paslėpti darbo santykiai. Rezultatas: nesumokėtos „Sodros” įmokos, delspinigiai ir bauda iki 20 procentų.

Kita dažna spraga — PVM atskaita be tinkamų dokumentų. Įsigijimas iš tiekėjo, kuris neturi galiojančio PVM mokėtojo kodo, arba sąskaita faktūra, kurioje trūksta privalomų rekvizitų — to pakanka, kad PVM atskaita būtų atmesta.

Kokios įmonės tikrinamos dažniau

VMI naudoja rizikos vertinimo modelius, kurie automatiškai identifikuoja anomalijas. Jei tavo PVM deklaracijose nuolat deklaruojami dideli grąžintini PVM likučiai — tai signalas. Jei tavo pelningumas nuosekliai žemesnis nei sektoriaus vidurkis — tai signalas. Jei darbuotojų skaičius staigiai padidėja arba sumažėja — irgi.

Tai nereiškia, kad šios situacijos yra neteisėtos. Bet jos generuoja dėmesį, ir geriau būti pasiruošusiam paaiškinimą pateikti greitai ir su dokumentais.

Kaip atrodo pasiruošimas praktikoje

Pirmiausia — dokumentų tvarka. Kiekviena operacija turi turėti atitinkamą įrašą: sąskaitą faktūrą, sutartį, perdavimo aktą. Ne „kažkur elektroniniu paštu buvo”, o konkrečiame kataloge, su numeriu, data ir suma.

Antra — mokesčių deklaracijų nuoseklumas. Jei VMI pastebės, kad mėnesinės PVM deklaracijos neatitinka metinės pelno mokesčio deklaracijos — tai pirmas klausimas, kurį užduos. Tokios neatitiktys dažniausiai atsiranda ne dėl sukčiavimo, o dėl apskaitos klaidų, kurios susikaupė per metus.

Trečia — sandorių su susijusiais asmenimis dokumentavimas. Jei parduodi paslaugas savo kitos įmonės naudai arba nuomoji turtą šeimos nariui — sandorio kaina turi atitikti rinkos vertę, ir tai turi būti pagrįsta dokumentaliai.

Įmonės, kurios naudojasi profesionaliomis apskaitos paslaugos, paprastai šias problemas sprendžia prevenciškai — apskaitos specialistai žino, kokius dokumentus VMI tikrina pirmiausia, ir užtikrina, kad jie būtų tvarkoje dar prieš bet kokį patikrinimą.

Ko negalima padaryti atgaline data

Viena dažniausių klaidų — bandymas sutvarkyti dokumentaciją jau gavus VMI pranešimą apie patikrinimą. Techniškai tai įmanoma — sąskaitas galima surasti, sutartis atkurti. Bet VMI inspektoriai turi patirties ir mato, kai dokumentai buvo „sukurti” neseniai, nors operacija vyko prieš metus.

Kitas mitas — kad mažą MB su keliais tūkstančiais eurų apyvarta niekas netikrina. Tikrina. VMI turi automatizuotus filtrus, kurie veikia nepriklausomai nuo verslo dydžio. Kartais patikrinimas ateina būtent todėl, kad mažos įmonės apskaita turi nelogišką struktūrą — pavyzdžiui, deklaruojamos išlaidos, kurios viršija pajamas kelis ketvirčius iš eilės.

Paprasta taisyklė

Jei gali paaiškinti kiekvieną savo verslo operaciją per tris minutes, parodydamas atitinkamą dokumentą — esi pasiruošęs. Jei bent viena operacija reikalauja ilgesnio aiškinimo — ten yra rizika, ir ją geriau pašalinti dabar, o ne kai inspektorius jau sėdi kitoje stalo pusėje.