Rezervinio maitinimo pirkinys ypatingas tuo, kad jį norisi kuo rečiau naudoti. Būtent dėl to didžiąją laiko dalį prietaisas stovi sandėlyje ar garaže, o ne dirba. Ilgas stovėjimas be paruošimo yra dažniausia priežastis, dėl kurios elektros generatoriai neužsiveda tada, kai jų prireikia. Karbiuratoriuje išgaravęs benzinas, senoji alyva ir išsikrovęs akumuliatorius pasitaiko dažniau nei tikri gedimai. Šias problemas galima išvengti kelių paprastų veiksmų kartą per sezoną.
Pardavimo metu apie laikymą užsimenama trumpai, nors būtent jis nulemia prietaiso patikimumą. Instrukcijose nurodyta, ką daryti prieš ilgesnę pertrauką, bet šie skyriai perskaitomi rečiausiai. Praktikoje užtenka žinoti tris dalykus: kaip elgtis su degalais, kada keisti alyvą ir kaip dažnai prietaisą paleisti. Prisideda dar laikymo vieta, nes kondensatas ir šaltis daro savo darbą. Kai šie klausimai išspręsti, prietaisas užsiveda ir po metų pertraukos.
Toliau paaiškinta, kas atsitinka degalams ir alyvai per ilgą stovėjimą, kaip paruošti prietaisą pertraukai ir kokį priežiūros ritmą pasirinkti. Straipsnis naudingas ir tiems, kurie prietaisą jau turi, ir tiems, kurie renkasi ir nori žinoti, kokio darbo jis pareikalaus. Šis darbas nėra didelis, bet jis reguliarus.
Kas nutinka benzinui per kelis mėnesius
Benzinas nėra stabilus skystis, todėl stovėdamas jis pamažu keičia savybes. Lakiosios dalys išgaruoja, o likutis tampa sunkiau užsiliepsnojantis, todėl variklis užsiveda sunkiau arba visai neužsiveda. Dar didesnę problemą sukelia degalų likučiai karbiuratoriuje, kur susidaro lipnios nuosėdos ir užkemša mažus kanalus. Būtent tokie užsikimšimai yra dažniausias servisų darbas po žiemos. Dalis šiuolaikinių degalų su biologiniais priedais sugeria vandenį, todėl bake gali atsirasti kondensato.
Sprendimai paprasti ir pigūs. Prieš ilgesnę pertrauką degalus galima išleisti visiškai arba, priešingai, pripilti pilną baką ir pridėti stabilizuojančio priedo. Pilnas bakas mažiau kondensuoja vandenį, nes lieka mažiau oro erdvės. Karbiuratorių geriausiai išleisti tuščią, leidžiant varikliui išsijungti pačiam, kai užsukamas degalų kranelis. Tokia procedūra užima kelias minutes ir apsaugo nuo brangesnio darbo vėliau.
Prieš ilgesnę pertrauką verta:
- pripildyti baką ir įpilti degalų stabilizatoriaus arba visai išleisti degalus;
- išleisti degalus iš karbiuratoriaus;
- pakeisti alyvą, jei sezono metu prietaisas dirbo;
- nuvalyti oro filtrą;
- atjungti arba prijungti prie palaikymo įkroviklio akumuliatorių;
- uždengti prietaisą pralaidžia oro medžiaga, o ne polietilenu.
Alyva ir tai, ko dažniausiai nepatikrinama
Alyva variklyje sensta ne tik nuo darbo, bet ir nuo laiko, nes ji sugeria vandenį ir oksiduojasi. Prietaise, kuris per metus dirba kelias valandas, alyva vis tiek keičiama pagal kalendorių, o ne pagal darbo laiką. Instrukcijose paprastai nurodyti ir moto valandų, ir laiko intervalai, o taikomas tas, kuris ateina pirmas. Pirmoji alyva keičiama anksčiau nei įprasta, nes naujame variklyje nusidėvi paviršiai. Šis pirmas keitimas dažniausiai ir praleidžiamas.
Prieš kiekvieną paleidimą pravartu patikrinti alyvos lygį, nes daugelis modelių turi apsaugą, kuri neleidžia užvesti variklio esant per mažam lygiui. Alyvos tipą reikia rinktis pagal metų laiką, jei prietaisas naudojamas žiemą, nes per tiršta alyva sunkina užvedimą šaltyje. Naudinga po kiekvieno ilgesnio darbo patikrinti, ar nėra pratekėjimų. Oro filtras taip pat vertinamas kartu, nes užsikišęs filtras kelia degalų sąnaudas. Šie patikrinimai atima kelias minutes ir atliekami be įrankių.
Kodėl bandomasis paleidimas svarbesnis nei atrodo
Reguliarus paleidimas yra paprasčiausia priežiūros forma. Kartą per mėnesį ar bent kartą per sezoną prietaisą verta paleisti ir leisti jam padirbėti su realia apkrova, pavyzdžiui, prijungus kaitinimo prietaisą ar lempas. Darbas be apkrovos ne visada parodo problemas, nes įtampos ir apsukų svyravimai atsiranda tik esant srovei. Tokio bandymo metu paaiškėja, ar prietaisas užsiveda, ar laiko apsukas ir ar nėra pratekėjimų. Kartu pasikeičia degalai kanaluose, todėl nuosėdų kaupiasi mažiau.
Bandymą naudinga atlikti prieš šaltąjį sezoną, nes tada rezervo prireikia dažniausiai. Verta pasižymėti datą ir moto valandas, kad būtų aišku, kada keista alyva. Jei prietaisas turi elektrinį starterį, tuo pačiu patikrinamas ir akumuliatorius. Naudinga pasitikrinti ir ilgintuvus bei perjungimo įtaisą, nes jie taip pat sensta. Toks patikrinimas užima mažiau nei pusvalandį, o duoda tikrą atsakymą apie pasirengimą.
| Veiksmas | Kaip dažnai | Kodėl reikia |
|---|---|---|
| Alyvos lygio patikrinimas | Prieš kiekvieną paleidimą | Apsauga neleis užvesti be alyvos |
| Bandomasis paleidimas su apkrova | Kartą per mėnesį ar sezoną | Patikrinamas realus veikimas |
| Alyvos keitimas | Pagal moto valandas arba kartą per metus | Alyva sensta ir be darbo |
| Oro filtro valymas | Kartą per sezoną | Užsikišęs filtras didina sąnaudas |
| Degalų atnaujinimas | Kas kelis mėnesius | Benzinas praranda savybes |
| Akumuliatoriaus įkrovimas | Kas kelis mėnesius | Išsikrovęs starteris neužves |
Akumuliatorius ir elektrinis starteris
Modeliai su elektriniu starteriu patogesni, nes jų nereikia užvesti trosu. Kartu jie turi papildomą detalę, kuri sensta stovėdama, nes akumuliatorius savaime išsikrauna. Po kelių mėnesių pertraukos starteris dažnai nebeturi galios, ypač šaltyje. Sprendimas yra palaikomasis įkroviklis arba periodinis įkrovimas kartą per kelis mėnesius. Naudinga žinoti, ar modelis turi ir rankinį užvedimą kaip atsarginį variantą.
Šaltis akumuliatoriui yra didžiausias išbandymas. Nešildomame garaže jo talpa sumažėja, todėl užvedimas tampa sunkesnis būtent tada, kai reikia. Jei įmanoma, akumuliatorių verta laikyti šiltesnėje vietoje ir prijungti prieš sezoną. Kontaktus reikia išlaikyti sausus ir švarius, nes oksidacija sumažina srovę. Šios smulkmenos dažnai lemia, ar prietaisas užsives per pirmą bandymą.
Laikymo vieta ir kondensatas
Vieta, kurioje prietaisas stovi, veikia jį ne mažiau nei degalai. Nešildomame sandėlyje temperatūros pokyčiai sukuria kondensatą, kuris kaupiasi ant metalinių dalių ir bake. Uždengus prietaisą polietileno plėvele problema tik padidėja, nes drėgmė lieka po ja. Praktiškesnis sprendimas yra oro pralaidus uždangalas, kuris apsaugo nuo dulkių ir leidžia drėgmei išeiti. Prietaisą taip pat verta pakelti nuo betoninių grindų, nes jos atiduoda drėgmę.
Saugumas laikant taip pat svarbus. Degalai laikomi tik jiems skirtose kanistrose ir vėdinamoje vietoje, atokiau nuo šilumos šaltinių. Prietaisas su degalais bake neturėtų stovėti gyvenamojoje patalpoje ar rūsyje po namu. Naudinga turėti mažą degalų atsargą, kurios pakaktų kelioms dienoms, bet ne didelį kiekį, kuris pasenta. Kanistrus verta pasižymėti pildymo data, kad būtų aišku, kada degalus atnaujinti.
| Laikymo vieta | Ar tinka | Į ką atkreipti dėmesį |
|---|---|---|
| Šildomas ūkinis pastatas | Tinka geriausiai | Vėdinimas degalų garams |
| Nešildomas garažas | Tinka | Kondensatas, akumuliatorius |
| Sandėlis be vėdinimo | Ribotai | Degalus geriau laikyti atskirai |
| Po atviru dangumi su uždangalu | Netinka ilgai | Drėgmė ir korozija |
| Rūsys po namu | Netinka | Degalų garai ir sauga |
Kiek degalų laikyti ir kaip juos atnaujinti
Degalų atsarga yra tokia pat svarbi kaip pats prietaisas, nes be jos rezervas veikia tik kelias valandas. Kiek jų reikia, priklauso nuo to, kiek laiko planuojate išsiversti be tinklo elektros ir kokia bus apkrova. Namams, kur svarbiausia išlaikyti šildymą ir vandenį, sąnaudos būna nedidelės, nes prietaisas dirba su maža apkrova. Vis dėlto verta skaičiuoti su rezervu, nes žiemos gedimai kartais trunka ilgiau nei parą. Kartu reikia numatyti, kur ta atsarga bus saugoma.
Atsargų atnaujinimas dažnai pamirštamas, todėl kritiniu momentu bake atsiduria pasenę degalai. Paprasčiausias sprendimas yra rotacija: kanistro turinys periodiškai supilamas į automobilį, o kanistras pripildomas šviežiais degalais. Toks būdas nieko nekainuoja ir užtikrina, kad atsarga visada tinkama. Kanistrus verta pasižymėti pildymo data, nes atmintis šiuo klausimu apgauna. Jei naudojamas stabilizuojantis priedas, tinkamumo laikas pailgėja, bet neribotai jis netarnauja.
Saugumo taisyklės čia paprastos, bet privalomos. Degalai laikomi tik jiems skirtose talpose, vėdinamoje patalpoje ir atokiau nuo šilumos šaltinių bei kibirkščiavimo vietų. Gyvenamosios patalpos, rūsiai po namu ir laiptinės tam netinka. Pilti degalus į veikiantį ar dar karštą prietaisą negalima, todėl reikia numatyti pertrauką atvėsimui. Šie dalykai atrodo savaime suprantami, tačiau būtent jų nesilaikymas dažniausiai baigiasi nelaimėmis.
Kokį prietaisą pasirinkti, jei naudosite retai
Retam naudojimui svarbiausia paleidimo patikimumas ir paprasta priežiūra. Inverteriniai modeliai šiam scenarijui patogūs, nes jie mažesni, tylesni ir dažnai turi paprastesnę degalų sistemą. Dyzeliniai prietaisai tarnauja ilgai ir tinka dažnam darbui, tačiau retam naudojimui jų kaina retai pasiteisina. Modeliai su galimybe naudoti dujas turi pranašumą laikant, nes dujos nesensta kaip benzinas. Jei prietaisas bus paleidžiamas kartą per metus, šis argumentas svarbus.
Prieš pirkimą naudinga įsivertinti:
- kiek kartų per metus realiai naudosite prietaisą;
- ar sutinkate atlikti sezoninę priežiūrą patys;
- ar prietaisas turės rankinį užvedimą kaip atsarginį;
- ar patogu bus laikyti degalus ir juos atnaujinti;
- kur prietaisas stovės tarp naudojimų;
- ar servisas ir detalės prieinami netoli.
Kai šie atsakymai aiškūs, pasirinkimas dažnai krypsta į paprastesnį ir mažiau reiklų prietaisą. Retai naudojamas rezervinis maitinimas vertingas ne galia, o tuo, kad jis užsiveda iš pirmo karto.