Padėkoti Pridėti įstaigą/pedagogą/renginį
BioPapa banner

Emocinė atmosfera šeimoje

Emocinė atmosfera šeimoje
Prisiminimų srautas... Grįžti iš mokyklos, įeini į namus, šilta, jauku, o tas iš virtuvės spintelių sklindantis vanilės, gvazdikėlių ir pieniškų irisų kvapas! Tvirtai žinai, kad vakare po darbo grįš tėvai, jie tikrai pasiteiraus, kaip sekėsi parašyti lietuvių literatūros temą ar atsiskaityti už biologijos kontrolinį. Ne tiek svarbu bus kokį gavai įvertinimą, svarbiau – ar džiaugiesi ar liūdi, ką planuoji toliau daryti. O kartais, kai ilgais rudens vakarais dingdavo elektra, tai kokių tik istorijų neišgirsdavai prie žvakių šviesos! Linksmų, juokingų, neįtikėtinų, ...baisių, bet taip reikalingų gyvernimo pilnatvės jausmui augti. Ar mūsų tėvai buvo labiau išsilavinę, ar skaitė daugiau knygų apie vaikų auklėjimą? Drįstu teigti, kad – ne. Jie tiesiog išmintingai žinojo, kad svarbiausia vaikams – besąlyginė meilė.

Dažnai, kai psichologų tėvai klausia patarimų vaikų auklėjimo klausimais, jie lyg susitarę tvirtina, kad viską darykite su vaikais kartu: ruoškite maistą, dirbkite sode, žaiskite. Šeima pirmoji mokykla, kur žmogui perteikiama ne tik gyvenimo patirtis, bet ir prasideda emocinis asmenybės formavimasis. Mažam vaikui reikia ne tik priežiūros, bet ir emocinio bendravimo su šeimos nariais. Bendravimo metu mažylis pasisavina tartum sugeria tam tikrus artimų žmonių asmenybės bruožus ir kuria savąjį “aš”. Todėl šeimos narių santykių jausmų įvairumas, kuriuos jie reiškia vieni kitiems: atvirumas ir betarpiškumas, jų tvirtumas ir žmogiškumas, išraiškos formų gausumas ir sudaro palankią dirvą emociniam vaiko pasaulio formavimui, įgūdžių ir įpročių ugdymui, kas vėliau susikaupia ir susikristalizuoja naujoje asmenybėje. Daugelio psichologų teigimu, emocinė patirtis vaikystėje gali visam gyvenimui nulemti žmogaus charakterį.

Gyvenimo praktika ir mokslo tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką asmenybės formavimui turi šeima, šeimos emocinė atmosfera. Tačiau bendroje šeimos atmosferoje formuojančių veiksnių yra labai daug ir sunku išskirti pagrindinius.

Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių lemiamą įtaką ne tik asmenybės formavimuisi, bet ir pačios šeimos atmosferos sudarymui, yra šeimos tarpusavio santykiai. Ypač svarbios dvi santykių grandys- tai tėvų tarpusavio santykiai ir tėvų santykiai su vaikais. Nuo tų santykių nuoširdumo, gilumo, emocionalumo priklauso šeimos narių santykiai visuomenėje. Netinkami tėvų ir vaikų santykiai ypač labai veikia paauglius. Mokslininkai teigia, kad vaikų piktumo, agresyvumo šaltinis – blogi tėvų ir vaikų santykiai. Sutrikus emociniam bendravimui, vaikai iš pradžių stokoja tėvų dėmesio, nepatiria šeimos šilumos, o vėliau nesuteikia priešiškai jų (arba vieno kurio) atžvilgiu, nepriima jų pagalbos, neklauso jų patarimų, vengia su jais bendrauti, nepasitiki jais. Jeigu trunka ilgesnį laiką, šios emocinės nuotaikos tėvų atžvilgiu stiprėja, peržengia šeimos ribas. Jautrūs, normalūs tėvų tarpusavio santykiai ne tik duoda pagrindą gerai šeimos emocinei atmosferai susidaryti, bet ir padeda formuotis vaikų tarpusavio santykiams. Pavyzdžiui, tėvas savo elgesiu šeimoje ir asmeniniu pavyzdžiu šeimoje rodo, kad tikrasis vyriškumas – tai nuolatinis rūpinimasis silpnesniais, pagarba jiems, drąsa ir t.t.

Kiekvienas žmogus turi teisę į savo vidinį asmeninį pasaulį, ir be jo sutikimo vaikas į šį pasaulį negali kištis. Tėvai gerbią vienas kitą ir vaikus, nesudaro sąlygų elgtis blogai. Ne veltui liaudies pedagogikos išmintis sako, kad vaikas vaikystėje nebuvo mylimas, pats nesugeba giliai, džiaugsmingai mylėti .Tėvų pavyzdys visada skatina juo sekti. Vaikas, kurio tėvai elgiasi lygiai taip kaip reikalauja iš jo, savaime išmoks gero tono. Vaikai yra puikūs stebėtojai. Jie nepaprastai greitai pajaučia skirtumą tarp tėvų reikalauja iš jo, savaime išmoks gero tono. Vaikai yra puikūs stebėtojai. Jie nepaprastai greitai pajaučia skirtumą tarp tėvų reikalavimų ir jų elgesio tarp žodžių ir darbų. Tėvai besibardami vaiko akivaizdoje praras autoritetą. Nederėtų už akių, girdint vaikams, šaipytis iš draugų ar pažįstamų, žvitrios mažųjų akys greitai pastebi suaugusiųjų santykius, jautrios ausys išgirsta artimųjų tarpusavio kreipinius ir vaikai patys pamėgdžioja, taip kreipdamiesi į suaugusius ar vienas į kitą. O juk mes norime, kad vaikai augtų mandagūs, švelnūs, gerbtų tėvus ir vyresniuosius, kitus žmones, bendraamžius, mandagiai kreiptųsi į visus. Šeimoje įgauti įgūdžiai atsispindi vaikams bendraujant darželiuose, mokyklose, gatvėje. Tėvai ir vaikai iš esmės nori gyventi šeimoje patikimai, ramiai, taikiai. Vaikai laukia atidos, švelnumo, tarpusavio paramos, pagarbos. Kartais mažiau - pinigų, daiktų, pramogų, tuščių plepalų, yra daugiau – tarpusavio supratimo ir sutarimo, šilumos ir meilės.

Parengė: Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Virginija Dapkevičienė
http://www.siauliuppt.lt/images/Švietimas/V._Dapkeviciene.pdf


Kampanija "Tėvystės galima išmokti!" - Išmok būti mama! Išmok būti tėčiu!

Jei Tavo aplinkoje yra tėvų, būsimų tėvų arba žmonių, kurie prisideda prie vaiko auginimo - pasidalink su jais.
Informacijos apie nemokamus ir mokamus tėvystės įgūdžių mokymus ieškokite savo savivaldybėje. Daugiau informacijos: http://svietimogidas.lt/tevyste

Renginiai/mokymai Lietuvoje: tėvystės įgūdžių, sveikatos stiprinimo, sveikos mitybos, nėščiosioms, santykiai poroje, savęs pažinimas, vaikams, paaugliams, šeimai - http://svietimogidas.lt/events.
Nėra komentarų

Paskutinės padėkos

Ačiū už nuostabias pamokas :D

Noriu padėkoti, nes kiekvieną pamoką jūs mane motyvuojate mokytis ne tik biologija, bet ir kitas įvairias mokslo šakas. Jūs sudominote mokslu kuriuo nemaniau, kad kada nors būsiu susidomėjęs

Rima Ulozienė2023-10-12

Labai kompetetinga mokytoja, puikiai moka prieiti prie vaiko, mano sūnus buvo labai uždaras, bet mokytoją Rimą jis prisileido ir su noru ėjo į darželį. Ilgimės šios nuostabios mokytojos. Sėkmės ir kantrybės darbuose.

Dekinga visaip! Tobula mokytoja

Ačiū Jums už viską, miela MOKYTOJA!🥰