Kai kurie mano esantys sutverti humanitariniams mokslams, tačiau bijo, jog šioje srityje nėra perspektyvų ir realių galimybių kilti karjeros laiptais.
Šiandien viešojoje erdvėje prioritetu yra laikomi tikslieji mokslai. Tikslieji mokslai paklausesni todėl, kad ateityje mūsų šaliai klestėti labiausiai reikės būtent su technologijomis susijusių sričių specialistų, o ne humanitarų ar sociologų. Kita vertus, vis dar turime ne vieną priežastį skatinti humanitarus nebijoti užsiimti savo mėgstama veikla.
Pirmiausia, humanitariniai mokslai suteikia, nors daugiausia tik teorinį, tačiau platų išsilavinimą. Tai gali būti pats universaliausias pasirinkimas tiksliai nežinant, kuo norisi užsiimti. Būtent šie mokslai gali padėti geriau pažinti save ir aplinką, skatina mąstymą ir kūrybiškumą, išmoko geriau vertinti ir analizuoti įvairius reiškinius, susidaryti teisingą požiūrį. Perprasti savo požiūrį svarbiausia dėl to, kad teisingesnis pasaulio vaizdas padeda priimti geresnius sprendimus negu klaidingas vaizdas. Tai svarbu norint užtikrinti modernios, diplomatiškos ir saugios Lietuvos ateitį. Be to, tai yra universalus mokslas, apimantis gerokai daugiau nei specializuotas mokslas, taigi vysto bendrą suvokimą ir leidžia realizuoti save daugybėje gyvenimo sferų. Tai gali būti švietimo sistema, verslas, žiniasklaida, politika ir daug kitų sričių. Humanitarai gali užsiimti kultūros lygio kėlimu, o stipri kultūrinė bendruomenė sukuria stiprią visuomenę. Humanitarinių mokslų pranašumas yra bendrųjų gebėjimų nuleidimas į konkrečią sritį. Daug kam kyla klausimas, ką veikti gavus, pavyzdžiui, filosofijos diplomą. Atsakymas – praktiškai viską, tiesiog reikia apsispręsti, kur konkrečiai nori.
Antra, humanitarines ar socialines sritis turėtų rinktis tie, kurie nori būti savarankiški, dirbti patys sau, kadangi ten atveriama galimybė valdyti. Dirbantys samdomą darbą veiksmo ir darymo srityse gali būti netgi labai geri vienos srities specialistai, kuriems, ko gero, nereikia tokio visaapimančio išsilavinimo. Tačiau norint mokėti tinkamai vadovauti savo pavaldiniams, net saugiai sėdint ąžuolu iškaltame kabinete, privalu turėti verslumą iš prigimties. Jei neturi, tuomet verta tapti būtent sociologu arba humanitaru.
Trečia, Lietuva, kaip Vakarų valstybė, taip pat turėtų stengtis išlaikyti Vakarus pirmaujančia civilizacija pasaulyje ir prisidėti prie tobulėjimo. Ji turi skatinti individualias vakarietiškas vertybes, kaip krikščionybė, pliuralizmas, individualizmas, teisės normos, kultūrinė laisvė ir modernumas. Technologai, inžinieriai, gamyba, aukštosios technologijos ir mokslo atradimai yra būtent tai, ko reikia šiandieninėje rinkoje daugiausia siekiant kelti modernumo lygį. Dėl kitų vertybių atsakomybė visgi daugiausia gula ant sociologų ir humanitarų pečių. Pasistengti verta todėl, kad priklausymas Vakarams Lietuvai vertingas.
Taigi turi būti pusiausvyra ir bendradarbiavimas tarp tiksliųjų ir humanitarinių mokslų. Nors balansas privalės būti šiek tiek pakreiptas link technologinių mokslų, o humanitarinių mokslų vaidmuo bus ne toks ryškus, įvairiapusis humanitarinis išsilavinimas kai kuriose sferose taip pat yra būtinas, norint užtikrinti visavertę Lietuvos ateitį.
Gerda N.
