Kuo vyresnis vaikas, tuo sunkiau jam įkvėpti pasitikėjimą savimi. Todėl labai svarbu šią savybę ugdyti nuo mažens. Kuo vaikas labiau pasitiki savimi, tuo lengviau jis mokosi ir gali įveikti didesnius sunkumus. Jeigu vaikas nuolat girdi savo tėvus draudžiant: neik, neimk, neduok, klausyk ir pan., vaikas pradeda bijoti reikšti savo nuomonę. Tokiu elgesiu tėvai stabdo individualią vaiko saviraišką. Pasitikėjimas savimi, kaip ir kiti nauji įgūdžiai, išugdomas esant skirtingam vaikų amžiui. Vaiko pasitikėjimo savimi ugdymas šeimoje turi įtakos jo emocijų išreiškimui bei reguliavimui. Pvz., vaikai, patiriantys chronišką stresą, augantys nestabilioje aplinkoje, turi daugiau problemų dėl emocijų ir pasitikėjimo savimi. Vaikų temperamentas yra įgimtas, tačiau pasitikėjimas savimi išugdomas.
Kaip tėvai gali padėti savo vaikams labiau pasitikėti savimi (Burress, 2008)?
Vaikas turi jaustis ypatingas ir vertinamas. Daugybė tyrimų rodo, kad vaikui labai svarbu turėti bent vieną suaugusįjį, kuris mano, kad jis yra ypatingas, nepakartojamas, kuris gali jam skirti daugiau laiko ir dėmesio. Tai toks žmogus, kuris pastebi vaiko problemas, padeda jas spręsti ir atkreipia vaiko dėmesį į tai, ką jis gali daryti gerai.
Suteikite kuo daugiau pastovumo ir nuoseklumo. Vaikui reikalinga kasdienė rutina, aiškios namų taisyklės ir nuoseklūs apribojimai. Visos šios sąlygos padeda vaikui namuose jaustis saugiai.
Priimkite savo vaiko jausmus ir emocines reakcijas. Visiškai natūralu, kad vaikas kartais būna piktas, susierzinęs, nusivylęs, liūdnas ar paprasčiausiai pavargęs ir tai išreiškia savo elgesiu, žodžiais ar kūno kalba. Leiskite jam tokiam būti ir priimkite jo emocines reakcijas.
Mokykite vaiką savarankiškai spręsti problemas ir priimti sprendimus. Pasitikėjimas savimi glaudžiai susijęs su gebėjimu spręsti problemas. Jei vaikas turi sunkumų mokykloje ar bendraudamas su bendraamžiais, paklauskite, kaip, jo manymu, būtų galima šią problemą išspręsti. Tegul vaikas galvoja, tegul ieško alternatyvų. Nesijaudinkite, jei jam sunku sugalvoti, ką daryti. Padėkite, kartu ieškokite variantų. Vaikams padeda, jei suvaidinate situaciją: įsivaizduokite, kad esate vaikas, o jūsų vaikas tegul būna tuo draugu, su kuriuo nesutaria. Pasikalbėkite. Tegul vaikas galvoja, ką sakytų draugas jo vietoje, ir pan.
Kalbėkite apie savo pačių jausmus. Nuolat kalbėdami apie savo jausmus padėsite vaikui išmokti atpažinti ir jo patiriamas emocijas. Rodydami tokio elgesio pavyzdį tėvai išmoko vaikus išsikalbėti ir lengviau nusiraminti.
Kontroliuokite savo elgesį. Vaikai nuolat jus stebi. Matydami, kaip susidorojate su sunkumais, sprendžiate konfliktus, prisiimate asmeninę atsakomybę už sprendimus, jie perima teigiamą pavyzdį. Ateityje vaikai kartoja jūsų elgesio modelius. Taigi itin svarbu mokėti susivaldyti, nepasiduoti pykčiui ar emociniam protrūkiui vaiko akivaizdoje.
Būkite empatiškas. Labai daug geranoriškų tėvų visai nieko pikta nelinkėdami vartoja tokias frazes: „Taip ir atsitinka, kai vaikas neklauso tėvelių,“ „Aš juk tau sakiau, kad bus blogai!“ Šios frazės žlugdo vaiko pasitikėjimą savimi. Jei vaikui sunku, jei jam nepasisekė, daug protingiau tiesiog būti empatišku tėvu. Parodykite, kad matote, jog jam sunku, tačiau skatinkite spręsti problemą. Jei vaikui vis dar sunku – padėkite. Vaikas turi nuolat jausti, kad esate ištiesęs jam pagalbos ranką, kurią jis bet kada gali sugriebti.
Mokykite vaikus teigiamo nuomonių reiškimo ir kalbėjimo. Stenkitės vengti neigiamų frazių – vietoj jų vartokite pozityvius, teigiamas emocijas skatinančius teiginius: „Tu žaidei gerai, bet kitą kartą galėsi pasistengti dar labiau“, „Tu gali tai padaryti“, „Jis to nepadarė tyčia, tai buvo nelaimingas atsitikimas“, „Visiems pasitaiko blogų dienų“, „Iš visų draugai kartais pasišaipo“ ir pan.
Leiskite pasirinkti. Gana dažnai tėvai ir vaikai be jokio reikalo kovoja dėl valdžios. Geriau paklauskite savo vaiko, prieš kiek laiko jį reikia įspėti, kad jau bus laikas ruoštis miegoti: prieš 5 ar prieš 10 minučių. Tokie nereikšmingi sprendimai išmokys vaiką prisiimti atsakomybę už savo priimamus sprendimus.
Pastebėkite stipriąsias savybes. Kad ir kaip gaila, daug vaikų apie save mano ganėtinai neigiamai, ypač kai pradeda eiti į mokyklą. Surašykite su vaiku ant popieriaus lapo tai, ką jis moka geriausiai. Pasikalbėkite, kas padėtų jo gebėjimams dar labiau atsiskleisti. Pvz., jei vaikas puikiai piešia, pasikabinkite ant sienų jo paveikslų, padovanokite keletą mokyklai ir pan.
Reikalaukite realių dalykų. Jei savo vaiką vertinsite realiai ir kelsite jam tikslus, kuriuos jis galės įgyvendinti, niekada nereikės sukti galvos dėl to, kaip sustiprinti jo pasitikėjimą savo jėgomis. Visi žmonės, kurie vertina save realiai, pasitiki savimi.
Jei vaikas turi mokymosi sunkumų, padėkite jam suprasti jo bėdą. Kai kurie vaikai visiškai nesupranta savo „negebėjimo“ priežasties. Pvz., kas yra disleksija? Papasakokite vaikui, kokia jo problema ir kaip ją galima spręsti. Disleksijos sutrikimą turinčiam vaikui galima pasakyti, kad jam sunkiau skaityti nei kitiems vaikams, tačiau jis gali išmokti skaityti ne ką blogiau, jei atliks tam tikrus skaitymo pratimus ir pan.
Sudarykite sąlygas vaikui padėti kitiems. Maži vaikai turi įgimtą norą padėti kitiems. Padėdami kitiems vaikai atsiskleidžia visu savo gražumu, nes jaučiasi naudingi ir svarbūs. Vien tai, kad vaikas supranta galįs padėti kitam, be galo sustiprina jo pasitikėjimą savimi.
Nelyginkite su broliais ar seserimis. Nors tai kiekvienam suprantama, tačiau labai sunkiai įgyvendinama. Pastebėkite kiekvieno vaiko stipriąsias ypatybes. Lygindami savo vaikus tėvai nesąmoningai parodo vienam iš jų didesnį palankumą. Tokiu elgesiu tėvai dar labiau stiprina vaikų tarpusavio konkurenciją ir nesutarimus.
Leiskite savo vaikui lankyti būrelius. Įvairūs sportiniai ar meniniai būreliai padeda vaikams stiprinti pasitikėjimą savimi ir moko pritapti prie grupės bei bendradarbiauti.
Ugdant vaiko pasitikėjimą savimi svarbiausia tėvų geranoriškumas ir geras vaiko pažinimas. Tik gerai pažindami savo vaiką ir padėdami jam atskleisti tai, ką jis turi geriausia, užauginsite savimi pasitikintį žmogų (Burress, 2008).
Lin Burress (2008) išskyrė 21 veiklą, ugdančią vaiko pasitikėjimą savimi:
1) padėti padengti stalą pietums ar vakarienei;
2) nurinkti indus po valgio;
3) nuvalyti stalą po valgio;
4) atnešti laikraščius ir laiškus iš pašto dėžutės;
5) surinkti žaislus, drabužius ir batus;
6) pasikloti lovą;
7) padėti nešti pirkinius;
8) sudėlioti pirkinius į spinteles ir šaldytuvą;
9) padėti paruošti vakarienę: nuplauti daržoves, nulupti ar suplakti kiaušinius;
10) nuvalyti virtuvės spinteles, ant kurių buvo ruoštas maistas;
11) pasigaminti pietus;
12) šluoti, valyti arba išsiurbti siurbliu dulkes;
13) išvalyti vonią;
14) išrūšiuoti skalbinius pagal spalvas ir sulankstyti jau išskalbtus skalbinius;
15) išsiskalbti savo drabužius;
16) sudėti ir išimti indus iš indaplovės;
17) išnešti šiukšles;
18) sušluoti lapus ar nukasti sniegą kieme;
19) pašerti ir išvesti pasivaikščioti šeimoje augančius gyvūnus;
20) padėti nuplauti šeimos automobilį;
21) padėti sodinti gėles ar daržoves.
Leidinys „Pozityviosios tėvystės įgūdžių ugdymo metodinės rekomendacijos“, 2015
Kampanija "Tėvystės galima išmokti!" - Išmok būti mama! Išmok būti tėčiu!
Jei Tavo aplinkoje yra tėvų, būsimų tėvų arba žmonių, kurie prisideda prie vaiko auginimo - pasidalink su jais.
Informacijos apie nemokamus ir mokamus tėvystės įgūdžių mokymus ieškokite savo savivaldybėje. Daugiau informacijos: http://svietimogidas.lt/tevyste
Renginiai/mokymai Lietuvoje: tėvystės įgūdžių, sveikatos stiprinimo, sveikos mitybos, nėščiosioms, santykiai poroje, savęs pažinimas, vaikams, paaugliams, šeimai -http://svietimogidas.lt/events.
