Mano mamystei – penkeri. Ir žinote, ką? Negaliu pasakyti Kaip greitai! Kai galvoju apie vaiką, taip, 5 metai yra daug. Save penkiametę iš šių dienų perspektyvos vertinu kaip didelę. Bet iš esmės penkeri metai juk yra nedaug. Vos penkis kartus po dvylika mėnesių, vos penkis kartus po penkiasdešimt dvi savaites. Ir vis dėlto tai buvo ilgas penkmetis. Kelis kartus ilgesnis už prieš jį buvusį.
Anksčiau tikėjau, kad kai nuobodu ir nieko neveiki, laikas slenka vėžlio žingsniu. Gal tas galioja valandai ar dviems. Bet kalbant apie savaites, mėnesius ar metus, rutina priverčia juos lėkti septynmyliais žingsniais. Kai gyvenimas kupinas įspūdžių, naujų patirčių, išgyvenimų, keista, bet jis ilgėja. Vakar žiūrėjome merų rinkimams skirtą laidą ir pagalvojau: Vos prieš dvi savaites žiūrėjom laidą apie rinkimus į tarybas. Prieš dvi savaites? Ne, to negali būti! Tai buvo senų senovėje! Vaikai ilgina gyvenimą. Ir jį įprasmina.
Būna dienų, kai klausiu savęs: Ir kam man tas vargas? Galėčiau niekuo nesirūpinti, keliauti po pasaulį, eiti į suaugusiems skirtus spektaklius ir filmus, su niekuo nesidalinti pyragais, nieko neslaugyti savaitė po savaitės, skaityti knygas, atiduoti save darbui. Ar ta investicija į vaikus duoda pakankamą grąžą? Vaikai užaugs, išeis ir kartais aplankys ar paskambins. Gal aplankys ir paskambins. Jau dabar tas penkiametis nebėra mano: jis turi savo gyvenimą, savo mintis, savo filosofiją. Jau seniai jis pasaulio vaikas.
O būna dienų, kai žiūriu į juos du, lekiančius, besijuokiančius, dūkstančius ir klausiu savęs: Kaip man teko tokia laimė? Tokie du nuostabūs, man be galo svarbūs žmogučiai. Tiek meilės, tiek džiaugsmo mano širdy. Apkabini tą ką tik brolį sumušusį vaiką ir myli, ir myli. Nes vis tiek jis nuostabiausias. Kas, kad piktas. Kas, kad jam nepavyko susivaldyti.
Keistas dalykas ta tėvystė. Kažkoks gilus, instinktyvus, „nuo šaknų“ jausmas. Neįmanoma racionaliai paaiškinti, kodėl tai vertinga, kodėl to norisi. Bet norisi, baisingai. Kai gimė pirmagimis, sakiau: Žinojau, kad bus sunku. Žinojau, kad bus džiaugsmo. Tačiau neįsivaizdavau, kad bus taip be proto sunku. Bet kartu ir neįsivaizdavau, kad bus taip be proto gera. Ir dabar galiu tai pakartoti. Tikriausiai gyvenime jokio žmogaus taip besąlygiškai nemylėsiu, kaip myliu savo pimpačkiukus.
Brigita Dovidaitė
Renginiai/mokymai: tėvystės įgūdžių, sveikatos stiprinimo, sveikos mitybos, nėščiosioms, santykiai poroje, savęs pažinimas, vaikams, paaugliams, šeimai http://svietimogidas.lt/events.
Atsiliepimai apie mokyklas: http://svietimogidas.lt/schools
Atsiliepimai apie vaikų darželius: http://svietimogidas.lt/kindergartens
Atsiliepimai apie mokytojus: http://svietimogidas.lt/teachers
