Nelaimės ant ledo. Ką turime žinoti?

Vos tik pasirodžius pirmajam ledukui jo tvirtumą jau bando vaikai ir paaugliai, o kalbant apie žvejus, kartais atrodo, kad laimikis jiems brangesnis už gyvybę. Tiek vieni, tiek kiti neįvertina, kad ledo stiprumo bandymai gali baigtis nelaime. 2017-aisiais Valstybinei priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai 31 kartą teko vykti gelbėti įlūžusių žmonių. 4-ių skendusių išgelbėti nespėta. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus pataria, kaip išvengti nelaimės ant ledo.

Kodėl įvyksta nelaimės?

G. Ruočkus teigia, kad nelaimės ant ledo nutinka dėl neatsargaus ir neatsakingo elgesio bei negebėjimo įvertinti ledo tvirtumą. Ledo storis turi būti ne mažiau nei 8 centimetrai, kad išlaikytų vieną asmenį, o grupę – ne mažiau kaip 12–15 centimetrų. Reikėtų prisiminti, kad tvirtas ledas nesusidaro šalia augmenijos, vandens telkiniuose įšalusių daiktų, šakų ir pan.

„Dažniausiai į nelaimes ant ledo pakliūna neatsargūs žvejai, kurie, vos tik užsitraukus vandens telkiniui ar pavasarėjant, kai ledas jau būna nesaugus, skuba ieškoti žuvies. Antra grupė yra vaikai ir paaugliai, kurie nežino gresiančio pavojaus ir, smalsumo vedami, tikrina ledo tvirtumą. Tiek vieni, tiek antri kelia sau didelį pavojų, – sako pareigūnas. – Pastaruoju metu netgi tenka stebėti tokių pavojingų situacijų, kai patys tėvai nesusimąstydami vaikams leidžia išbandyti ledo tvirtumą“.

Kada ledas jau pakankamai tvirtas?

G. Ruočkus teigia, kad pirmiausia reikia gebėti įvertinti ledo tvirtumą ir prisiminti, jog jam susidaryti reikia tam tikrų oro sąlygų (t. y. ilgalaikės minusinės temperatūros). Jeigu minusinę temperatūrą keičia lietus, saulė ir teigiama temperatūra, paskui vėl staiga atšąla, ledas bus netvirtas, korėtas ir sluoksniuosis. Net ir susidarius storam sluoksniui, bet esant saulėtam orui ir teigiamai temperatūrai, ledo struktūra gali pasikeisti per kelias valandas.

„Ledo storis turi būti ne mažiau nei 8 centimetrai, kad išlaikytų vieną asmenį, o grupę – ne mažiau kaip 12–15 centimetrų. Reikėtų prisiminti, kad tvirtas ledas nesusidaro šalia augmenijos, vandens telkiniuose įšalusių daiktų, šakų. Patartina vengti gausiai apsnigtų vietų, taip pat tų, prie kurių įteka upeliai, šaltiniai ar yra vandens nutekamieji vamzdžiai, – pataria pareigūnas. – Upių ledas niekada nebūna saugus, nes dėl didelės tėkmės, nevienodo upės dugno reljefo kai kurios vietos išvis neužšąla, susidaro sunkiai pastebimų properšų. Tekančiame vandenyje ledas nebūna vientisas, jis susidaro iš vandenyje susidariusių atskirų ledo fragmentų, sušalusio sniego. Todėl ant upės ledo rekomenduojame apskritai nelipti. Ištikus nelaimei yra labai maža tikimybė išsigelbėti, dažnai dėl srovės įlūžęs nelaimėlis yra tiesiog pakišamas po ledu“.

Kaip elgtis įlūžus?

Ugniagesių komandos vadas sako, kad lipant ant ledo būtina turėti apsaugos priemonių: gelbėjimo liemenę, virvę, ledo smaigus arba bent ilgą lazdą, kurios Iškvietus tarnybas reikėtų surasti ilgą šaką, virvę ir kitas priemones, kurios padėtų didinti jūsų plotą ar pasiekti saugiu atstumu įlūžusį žmogų. Galima panaudoti surištus šalikus. padėtų ištikus nelaimei. Patartina nelipti ant ledo vienam, o esant grupėje nesibūriuoti vienoje vietoje – išsiskirstyti bent 5 metrų atstumu. Jei nutiks nelaimė, kolega gali išgelbėti Jūsų gyvybę.

„Einant ledu jo tvirtumą nuolat reikia tikrinti lazda. Jei pasirodo vandens, vadinasi, ledas nėra saugus. Stebėti įtrūkimus ir ledo struktūrą, matinės ir gelsvos spalvos korėtas ledas – nesaugus. Patartina stebėti, kur yra pramintų takelių. Galima daryti prielaidą, kad ledas tose vietose ledas išbandytas ir tvirtas, vengti gausiai apsnigtų vietų, nes ten ledas plonesnis, gali būti nepastebimų ekečių“, – teigia G. Ruočkus.

Jo teigimu, įlūžus svarbiausia nepasiduoti panikai ir neprarasti savitvardos, pasinaudoti ledo smeigais, kviestis pagalbon šalia esančius. Po to bandyti išlipti iš eketės į tą pusę, iš kurios atėjote. Nes ten, tikėtina, ledas yra tvirtas ir pavyks išsiropšti. Lipant reikėtų ant eketės krašto užkelti viršutinę kūno dalį, paskui vieną koją ir ridentis arba šliaužti bent keturis penkis metrus ir tik tada bandyti stotis.

Kaip pagelbėti įlūžusiam žmogui?

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas G. Ruočkus sako, kad reikėtų aptarti ir įlūžusį gelbėjančio žmogaus veiksmus: „Pirmiausia jis turėtų iškviesti gelbėjimo tarnybas arba įpareigoti kitus asmenis tai padaryti. Svarbu teisingai nurodyti, kurioje vietoje įvyko nelaimė, prie kokio vandens telkinio iš kurios pusės gelbėtojai galėtų privažiuoti ir suteikti pagalbą. Nes dažnai nutinka taip, kad abiem – tiek įlūžusiam, tiek puolusiam gelbėti – prireikia ir gelbėtojų, ir medikų pagalbos. Iškvietus tarnybas reikėtų surasti ilgą šaką, virvę ir kitas priemones, kurios padėtų didinti jūsų plotą ar pasiekti saugiu atstumu įlūžusį žmogų. Galima panaudoti surištus šalikus, automobilyje turimus tempimo lynus ar kitas plotą didinančias priemones, pavyzdžiui, lentas, kad išvengtume įlūžimo. Priartėti prie nukentėjusio šliaužte, užimant kuo didesnį plotą. Priartėjus tris keturis metrus paduoti jam virvę ar lazdą ir padėti išsiropšti ant ledo. Sprendimus reikia priimti greitai, nes drabužiai labai greitai prisigeria vandens, kūnas greitai atšąla. Ir kuo ilgiau laukiame pagalbos, tuo sunkiau išsilaikyti ant eketės krašto, nes drabužiai traukia į vandenį. Vis dėlto reikėtų įvertinti ledo tvirtumą, turimas priemones ir gebėjimus, nes ne visada verta rizikuoti, jei nežinai, kaip tai daryti“.