Vieną gražų penktadienį darželis nedirbo, todėl aš su vaikais gavau progą turėti ilgąjį savaitgalį. Ta proga pasiplanavau įvairių veiklų skirtingoms dienos valandoms, kad kam reikia, galėtų ramiai miegoti pietų miegą, kam reikia, vartyti knygeles, o kada reikia pati galėčiau atsigerti arbatos. Planavimas tapo mano mėgstama veikla, nes būtent dėl to galiu jaustis savo laiko šeimininke, net jei to laiko valdovai laksto ar ropinėja aplink diktuodami savas taisykles ir garsiai reikšdami norus. Tai štai…
Buvau sąsiuvinyje pasižymėjusi rytui – neįprastus pusryčius (vyresnėlis jau iš vakaro pareiškė, kad norės šokoladinių lietinių), mažą meną (MM), kol pati gersiu arbatą, taip pat didelį užsiėmimą maždaug apie pietus, kai migdysiu mažylį ir negalėsiu dalyvauti. O tada dar vakarui, prieš vakaro filmuką, numačiau vieną didesnę judrią veiklą. Tai bus mano indėlio reikalaujantys veiksmai. Visas kitas dienos veiksmas – vaikų iniciatyvos ir išradingumo erdvė.
Tai štai, lietinius kepiau įprastus, tik dar įbėriau šaukštą kepinių kakavos. Kai trimetis pareiškė norintis žalių blynų, eigoje užmaišiau ir samtį žalios tešlos, rezultatas – pusryčiavome gana spalvingai. Diena praėjo pakankamai sklandžiai, o vakare PAGALIAU įgyvendinau seniai numatytą ir vis atidėliojamą veiklą. Padarėme sensorinį takelį.
Mūsų takeliui panaudojom:
- medines ripkas (prieš tai jas dekoravom)
- popieriaus gniužulus
- minkštą pūkuotą pledą
- blizgučius
- burbulinę plėvelę
- džiovintus žirnius
Pasivaikščiojimas tokiu takeliu ir vaikams, ir suaugusiems suteikia džiugesio, juoko ir masažuoja pėdas, pirštus, teigiamai veikia kraujotaką. Plačiau apie sensorines veiklas jau esu rašiusi, tad nesikartosiu, o neskaitę ir susidomėję galite atsidaryti tekstus apie paprastus žaidimus, įtraukiančius visus pojūčius, paprastus žaidimus dėžėse, buteliuose ir dar daugiau, taip pat jus gali sudominti ir svečio tekstas apie tai, kaip patiems pasidaryti sensorinių maišelių.
Kadangi šis takelis buvo smagus ir gana nedaug krapštymosi reikalaujantis dalykas, pažadėjom sau pakartoti. Ir pakartojom.
Šį kartą naudojom:
- megztą kilimėlį
- pupas
- giles
- kaštonus
- pupeles
- džiovintas smilgas, kurias mano mama vadina “motiejukais”
- padėklus nuo kiaušinių
- burbulinę plėvelę (kaip be jos?!)
Kiekvienuose namuose atsiras, ką galite panadoti tokiam takeliui. Svarbu – skirtingos tekstūros ir dydžiai, kad žengiant per juos padais pajustume tą įvairovę.
Smagių bandymų ir atradimų!
https://suvaikais.lt/2017/02/18/sensorinis-takelis-arba-pakutenam-padukus/
