Skirtingi žmonės – skirtingi lūkesčiai: kodėl tas pats sakinys žeidžia vieną, bet ne kitą
Įsivaizduokite paprastą, kasdienę situaciją biure. Vadovas praeina pro dviejų darbuotojų, Jono ir Petro, stalus ir taria tą patį sakinį: „Matau, kad vis dar dirbi prie šios ataskaitos.“ Jonas pakelia akis, nusišypso ir pagalvoja: „Taip, jis pastebėjo mano kruopštumą ir tai, kad neskubu, norėdamas viską atlikti idealiai.“ Jam šis sakinys – pripažinimas. Petras, išgirdęs tuos pačius…