Mokyklos ugdymo turinį sudaro bendrasis lavinimas, ikiprofesinis mokymas ir papildomas ugdymas. Pastaruoju metu mokiniai gali laisvai pasirinkti siuvimo, keramikos, kompiuterinio raštingumo, automobilizmo pagrindų ikiprofesinio mokymo programas, lankyti kraštotyros, muzikos, jaunųjų gamtininkų, fotografų, sporto, dailės ir dizaino būrelius. Stengiamasi rasti tokią mokinių poreikius atitinkančią veiklą, kuria labiausiai mokiniai domėtųsi, patirtų sėkmę, kuri būtų palanki pozityviam tolesnio mokymosi poreikiui formuotis, padėtų mokiniams suprasti savo galimybes, polinkius, norus, interesus, gebėjimus, ugdytų pasitikėjimą savo jėgomis, skatintų mokytis, siekti užsibrėžto tikslo, vestų į savirealizaciją, profesijos pasirinkimą, tolesnį karjeros planavimą, padėtų įsitvirtinti gyvenime.
Daugumoje pamokų organizuojamas veiksmingas ugdymas, ugdymo turinys diferencijuojamas ir individualizuojamas, pritaikomas mokinių amžiaus tarpsniams, turimai patirčiai, poreikiams, gebėjimų lygiui, mokymosi stiliams, taikomi aktyvūs mokymosi metodai, stiprinamas ugdymo turinio ryšys su gyvenimu, darbo pasauliu, kultūros procesais.
Mokytojai stengiasi sukurti palankią mokymosi aplinką, skatina mokinius stiprinti mokymosi motyvaciją, pagal savo išgales siekti kuo geresnių mokymosi rezultatų, parengia mokinius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimui.
Mokykloje didelis dėmesys skiriamas mokinių vertybinių nuostatų, pilietiškumo, kultūrinio sąmoningumo, sveikos gyvensenos ugdymui, pozityvaus elgesio formavimui, plėtojamos pagalbos mokiniui ir jo šeimai paslaugos, teikiama psichologinė, pedagoginė, socialinė pagalba, mokiniai mokomi skaitytis su tėvų, mokytojų nuomone, reikalavimais draudimais, ramiai elgtis susidūrus su nepatenkintais poreikiais. Mokykloje mokiniai mokomi taikiai spręsti atsiradusias konfliktines situacijas, gerbti ir mylėti artimuosius, šalia esančius žmones, brandinamas kritinis mąstymas, gebėjimas atsakyti už savo veiksmus.
Mokydamiesi praktinių dalykų mokiniai išmoksta kūrybiškai dirbti, įgyja pasitikėjimą savo jėgomis, atsakomybės jausmą, suvokimą apie savo galimybes, privalumus ir trūkumus, išmoksta geriau planuoti laiką, spręsti problemas, dalytis patirtimi su kitais, gražiai bendrauti , bendradarbiauti ir dirbti komandoje. O tuomet, kai atsibosta laisvalaikį leisti mokykloje, jie iškylauja, eina į kiną, teatrą, lankosi miesto kultūriniuose renginiuose, sportuoja, pramogauja, drauge leidžia laiką gamtoje ar kavinėje, atsigaivindami arbata, gaiviaisiais nealkoholiniais gėrimais.
DARBAS SU TĖVAIS
Mokykloje vykdomas tėvų švietimas įvairiais vaikų auklėjimo klausimais, tėvai supažindinami su mokyklos strateginiais tikslais ir uždaviniais, švietimo politika, naujovėmis, ugdymo programomis, vaikų pasiekimais praktinėje ikiprofesinio mokymo, papildomo ugdymo veikloje, mokantis bendrojo lavinimo dalykų.
Bendraudami su tėvais ( įtėviais), globėjais ar rūpintojais klasių vadovai, socialiniai pedagogai, mokytojai didelę reikšmę skiria turiningo popamokinio užimtumo, įsidarbinimo, profesinio orientavimo, informavimo ir konsultavimo problemoms aptarti, skatina tėvus bendrauti ir bendradarbiauti su mokyklos pedagogais, dalyvauti mokinių darbų parodose, mugėse, išvykose, įvairiuose kultūriniuose renginiuose, įvertinti savo vaikų pasiekimus, pokyčius.
Mokykloje su tėvais kalbamasi apie vaikų socialinių įgūdžių ugdymą, higieninių veiksnių svarbą vaikų gyvenimo kokybei ( saikingas TV žiūrėjimas, darbas kompiuteriu, azartiniai lošimai ir pan.). Svarbu, kad tėvai suprastų vaikus, mokėtų išklausyti, užjausti, pagirti, pasidžiaugti, neverstų vaikų dirbti tų darbų, kurie jiems per sunkūs.
Mokykloje tėvams organizuojamos gydytojų, psichologų paskaitos, konsultacijos.
SĖKMĖS PAIEŠKOS „GIJOS“JAUNIMO MOKYKLOJE
Vienas iš svarbiausių jaunimo mokyklos uždavinių – gražinti paaugliams norą mokytis, ugdymą organizuoti taip, kad mokiniai turėtų galimybę rinktis tokią sau artimą, patrauklią, prasmingą ir naudingą veiklą, kuria labiausiai domėtųsi, kuria galėtų ir sugebėtų atlikti, kuri suteiktų galimybę patirti sėkmę, skatintų norą mokytis ir tobulėti, padėtų suprasti ir tikėti, kad vaikas reikalingas šeimai, mokyklai, visuomenei.
Mokykloje stengiamasi orientuoti mokinius sėkmės link ir brandinti patirtą sėkmę. Nusivylę savimi, suaugusiais žmonėmis, nuo bendrojo lavinimo mokyklų pavargę mokiniai dažniausiai patiria sėkmę ne akademinėje, bet praktinėje veikloje, pvz.: dirbdami kompiuteriais, fotografuodami, piešdami, siūdami, lipdydami iš molio, muzikuodami, dainuodami, kurdami animacinius filmukus, dalyvaudami parodose, sportuodami, laimėdami įvairiuose konkursuose, olimpiadose.
Dažniausiai per sėkmę praktinėje veikloje mokiniams atsiranda noras mokytis bendrojo lavinimo dalykų, stiprėja mokymosi motyvacija. Akademinėje ar praktinėje veikloje patirta sėkmė padeda mokiniams drąsiai pasitikti ateitį – toliau tęsti mokymąsi vidurinėse, profesinėse mokyklose, gimnazijose, suaugusiųjų mokymo centruose, siekti profesinio tobulėjimo ar įsidarbinti. Nemaža dalis jaunimiečių jau baigę aukštąsias mokyklas, magistrantūros studijas, užima pakankamai aukštus postus darbovietėse.
NAMŲ DARBAI TIEMS, KURIE JŲ NORI
Mokyklos mokytojai taip pat nusprendė neapgaudinėti nei savęs, nei vaikų, nei tėvų, todėl atsisakė namų darbų, juos užduoda tik tiems mokiniams, kurie jų nori patys. Užduotys užduodamos tokios, kurias mokiniai patys sugebėtų atlikti. Vietoj namų darbų mokykloje prieš pamokas ir po pamokų vyksta konsultacijos.
Nuo 2008-2009 mokslo metų įvestas modulinis mokymas.
Nėra padėkų
