Trečią dieną antakiai atrodo tamsiausiai per visą procesą. Penktą prasideda lupimasis. Aštuntą jie staiga atrodo per šviesūs, tarsi pigmento beveik nebūtų likę. Dešimtą spalva ima grįžti. Visi keturi etapai yra normalūs, bet apie juos dažniausiai prisimenama tik tada, kai kas nors jau spėja išsigąsti.

Toliau — kas vyksta odoje ir ką daryti kiekvienu laikotarpiu.

Pirmoji para

Oda ką tik patyrė mikrotraumą, todėl galimas nedidelis paraudimas ir patinimas. Antakiai atrodo ryškesni ir šiltesni, nei buvo suplanuota.

Šią dieną sritis valoma kambario temperatūros vandeniu du ar tris kartus, švelniai, netrinant. Nusausinama vienkartine servetėle arba vatos disku, ne rankšluosčiu.

Tepamas tik tas produktas, kurį rekomendavo specialistas, ir tik tada, kai oda ima jaustis sausa arba tempia. Storas sluoksnis kenkia labiau nei jo trūkumas — pigmentas gijimo metu turi kvėpuoti.

Antra ir trečia diena

Spalva tamsėja. Tai vyksta todėl, kad viršutiniame odos sluoksnyje formuojasi plonas šašelis, o jis visada tamsesnis už galutinį rezultatą.

Šiuo metu dažniausiai kyla pirmoji abejonė, ar nebus per ryšku. Vertinti dar per anksti.

Pirmąsias dvi paras vengiama intensyvaus sporto — prakaitas ir padidėjusi kraujotaka trukdo pigmentui fiksuotis.

Nuo ketvirtos iki aštuntos dienos: lupimasis

Šašeliai pradeda trupėti ir kristi patys. Tai svarbiausias etapas, ir jam galioja viena griežta taisyklė: nelupti.

Nulupus šašelį anksčiau laiko, kartu pasišalina ir po juo esantis pigmentas. Būtent taip atsiranda dėmės ir tuščios vietos, kurias vėliau tenka taisyti korekcijos metu.

Niežulys šiuo laikotarpiu normalus. Jeigu labai trukdo, sritį galima lengvai patepti rekomenduotu produktu, bet nekrapštyti.

Nuo aštuntos iki keturioliktos dienos

Nulupus šašeliams antakiai dažnai atrodo per šviesūs, kartais net netolygūs. Tai vadinamasis „dingusio pigmento” etapas, ir jis klaidina beveik visas.

Priežastis paprasta: virš pigmento jau susiformavo naujas, dar permatomas odos sluoksnis, kuris spalvą laikinai paslepia. Odai atsinaujinus, atspalvis grįžta.

Šiuo metu dar vengiama deginimosi, soliariumo, pirties, baseino, veido procedūrų ir dekoratyvinės kosmetikos antakių srityje.

Kada rezultatą galima vertinti

Maždaug po mėnesio. Tada matoma reali spalva, tolygumas ir vietos, kur pigmentas prigijo silpniau.

Būtent tada atliekama korekcija — įprastai praėjus nuo vieno iki trijų mėnesių po pirmosios procedūros. Ji laikoma antrąja to paties darbo dalimi, o ne klaidų taisymu: netolygus prigijimas yra normali odos reakcija, o ne meistro klaida.

Kada reikia kreiptis, o ne laukti

Dauguma nemalonių pojūčių pirmomis dienomis yra normalūs. Tačiau keli požymiai reikalauja dėmesio.

Didėjantis, o ne mažėjantis paraudimas po trečios dienos. Patinimas, kuris plinta už antakių srities ribų. Pūlingos išskyros, stiprus skausmas arba karščiavimas.

Taip pat bėrimas, stiprus niežulys ar pūslelės, atsiradę visoje srityje — tai gali reikšti reakciją į pigmentą ar priežiūros priemonę.

Šiais atvejais reikia susisiekti su specialistu, o esant infekcijos požymiams — kreiptis į gydytoją. Savarankiškai tepti antibakterinių tepalų ar dezinfekcinių priemonių be nurodymo nereikėtų.

Ką verta pasiruošti iš anksto

Kelios smulkmenos, kurios palengvina pirmąją savaitę.

Nesiplanuokite procedūros prieš svarbų renginį, atostogas prie jūros ar kelionę į šiltus kraštus. Reikia bent dviejų savaičių ramaus laikotarpio.

Prieš procedūrą venkite alkoholio ir didelių kiekių kavos — jie plečia kraujagysles ir gali padidinti jautrumą bei sunkinti pigmento fiksavimąsi.

Jeigu vartojate kraują skystinančius vaistus arba bet kokius kitus nuolatinius preparatus, apie tai pasakykite iš anksto ir, jei reikia, pasitarkite su gydytoju.

Antakių nedažykite hena bent savaitę prieš, o rūgštinius pilingus ir intensyvias veido procedūras atidėkite.

Kas pratęsia rezultatą

Apsauga nuo saulės. Ultravioletiniai spinduliai skaido pigmentą greičiau nei bet kas kitas, todėl kremas su filtru veide tiesiogiai veikia ir antakių spalvą.

Rūgščių ir retinolio vengimas toje srityje. Šie komponentai puikiai veikia odą, bet kartu šviesina pigmentą.

Švelnus prausimas be intensyvaus trynimo.

Ir laiku atlikta korekcija. Praleidus ją, spalva ims nykti netolygiai, o vėlesnis taisymas tampa sudėtingesnis.

Dažniausios klaidos šiuo laikotarpiu

Šašelių lupimas. Kartojama pirmoje vietoje, nes ji sukelia daugiausia problemų.

Storas tepalo sluoksnis. Odai reikia oro, o permirkęs šašelis atsiskiria per anksti.

Prausimasis karštu vandeniu ir garinimas. Pirtis, karšta vonia ir intensyvus garas ankstyvuoju laikotarpiu ne tik lėtina gijimą, bet ir plauna pigmentą.

Makiažas ant negijusios srities. Dekoratyvinė kosmetika antakių zonoje pirmomis savaitėmis yra ir infekcijos rizika, ir kliūtis pigmentui.

Ir per ankstyvas vertinimas. Sprendimas „nepavyko” priimtas septintą dieną beveik visada būna klaidingas.

Trumpa santrauka

Šis laikotarpis reikalauja daugiausia kantrybės, o ne pastangų: Antakių mikropigmentacija gyja etapais, kuriuose spalva pirmiausia sutamsėja, paskui nusilupa, o galutinį vaizdą parodo tik maždaug po mėnesio.

Visi trys etapai atrodo nerimą keliantys, jeigu apie juos nežinoma iš anksto. Žinant — jie tampa tiesiog kalendoriumi.

Vienintelė taisyklė, kurios laikymasis lemia daugiausia, yra pati paprasčiausia: šašelių nelupti ir leisti odai padaryti savo darbą.

Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia specialisto konsultacijos. Atsiradus infekcijos ar alerginės reakcijos požymiams, kreipkitės į gydytoją.