Kai aliejus dingsta kriauklėje, atrodo, kad rūpestis baigėsi. Iš tikrųjų jis niekur neišnyksta – tik pradeda kelią, kurio nematome. Tas kelias veda per namo vamzdyną, miesto nuotekas ir galiausiai gali pasiekti vandens telkinius. Pasekime jį iš eilės ir pažiūrėkime, kur riebalai apsistoja kiekviename etape.
Etapas pirmas: namo vamzdynas
Pirmoji kliūtis aliejaus laukia vos už kelių metrų nuo kriauklės. Atvėsęs riebalas kietėja ir sluoksniuojasi ant vamzdžių sienelių. Prie jo limpa maisto likučiai, plaukai, drėgnos servetėlės – taip formuojasi kietas kamštis. Namuose tai baigiasi lėtai tekančiu ar visai užsikimšusiu sifonu, o kartais ir gedimu, kurio šalinimas kainuoja nemažai.
Etapas antras: miesto nuotekų tinklas
Tai, kas nespėja nusėsti bute, keliauja toliau į bendrą tinklą. Čia riebalai iš daugybės namų susijungia į dideles sankaupas, apsunkinančias nuotekų tekėjimą ir valymą. Apie netinkamą aliejaus išpylimą į kanalizaciją nuolat primena ir Vilniaus vandenys – riebalai yra viena dažniausių miesto tinklo problemų, kurią šalinti tenka visų gyventojų sąskaita.
Etapas trečias: vandens telkiniai
Blogiausiu atveju dalis taršos pasiekia atvirą aplinką. Vandenyje aliejus nesusimaišo su juo, o dengia paviršių plona plėvele. Ši plėvelė blokuoja deguonies patekimą ir kenkia vandens organizmams. Net nedidelis riebalų kiekis gali padaryti neproporcingai didelę žalą, o „biologiškai skaidus” nereiškia „nekenksmingas”: kol aliejus suyra, jis spėja pakenkti.
Kitas kelias – aliejus kaip žaliava
Laimei, egzistuoja ir visai kitoks maršrutas. Vietoj to, kad terštų, aliejus gali tapti atsinaujinančio kuro šaltiniu – tokį kelią siūlo BIOMOTORAI: surinktas atskirai, aliejus perdirbamas į biodyzeliną, o ne kaupiasi vamzdžiuose. Lietuvoje į kiekvieną litrą dyzelino šiuo metu įmaišoma apie 7 proc. biodyzelino iš atsinaujinančių išteklių, tad tinkamai atiduotas litras dvigubai naudingas: jis neteršia aplinkos ir pakeičia dalį iškastinio kuro.
Kodėl namų ūkiai svarbesni, nei atrodo
Kalbant apie taršą, žvilgsnis dažnai krypsta į pramonę. Tačiau kepimo aliejaus atveju pagrindinis šaltinis yra namų ūkiai – jis susikaupia praktiškai kiekvienoje virtuvėje. Todėl ir sprendimas glūdi ne kažkur toli, o kasdieniame elgesyje. Kai tūkstančiai namų ūkių renkasi teisingą kelią, į nuotekas nebepatenka tonos riebalų per metus, o susidaręs žaliavos srautas realiai pasiekia degalines.
Kodėl kelias atgal beveik neįmanomas
Viena esminių priežasčių, kodėl aliejų verta sustabdyti dar prie kriauklės, yra ta, kad vėliau jį pašalinti nepalyginamai sunkiau. Vamzdyje sukietėjęs riebalas savaime neišnyksta – jis tik storėja su kiekvienu nauju litru. Vandens telkinyje išsiliejusi plėvelė taip pat pasklinda greitai, o jos padariniai jaučiami dar ilgai. Kitaip tariant, kiekviename etape žala kaupiasi, o ne mažėja.
Būtent todėl prevencija čia veikia geriau nei bet koks „gydymas”. Sulaikyti aliejų viename buteliuke kainuoja kelias sekundes; išvalyti užkimštą tinklą ar atkurti pakenktą ekosistemą – daug laiko ir lėšų. Pigiausias ir efektyviausias sprendimas visada yra pats pirmas žingsnis: nepaleisti aliejaus geresniu keliu jau prie keptuvės.
Kaip pasukti aliejų geruoju keliu
Perjungti maršrutą paprasta ir nemokama. Vietoj kriauklės aliejui skiriamas atskiras butelis: atvėsintas riebalas supilamas į sandarią talpą ir paliekamas artimiausiame konteineryje. Tam ir skirtas BIOMOTORAI panaudoto aliejaus surinkimas Vilniuje, kurio konteinerius rasite daugumoje rajonų – nuo Žirmūnų ir Fabijoniškių iki Naujininkų. Tinka tiek augalinis aliejus, tiek gyvūniniai riebalai, o gyventojui tai nieko nekainuoja.
Nedidelis veiksmas, matomas rezultatas
Aplinkosaugoje retai pasitaiko sprendimų, kurių rezultatą pajunti iškart. Aliejaus surinkimas – kaip tik toks atvejis: nuo pat pirmo tinkamai atiduoto butelio vienu litru mažiau patenka į nuotekas ir aplinką. Nereikia laukti naujų taisyklių ar didelių permainų – infrastruktūra jau veikia, o veiksmas trunka vos kelias sekundes. Tai vienas tų nedaugelio atvejų, kai teisingas pasirinkimas kartu yra ir paprasčiausias.
Dažni klausimai
Ar tikrai vienas litras aliejaus taip stipriai teršia vandenį? Nedidelis riebalų kiekis gali padengti didelį vandens paviršių plėvele, todėl net mažas kiekis daro neproporcingai didelę žalą.
Ar sena, apkartusi alyva dar tinka perdirbti? Taip. Net ilgai stovėjęs aliejus keliauja tuo pačiu keliu kaip ir šviežiai panaudotas.
Aliejaus istorija visada turi tuos pačius du galimus pabaigos taškus: arba jis nusėda ten, kur daro žalą, arba grįžta į apyvartą kaip kuras. Skirtumą lemia ne technologijos, o vienas kasdienis pasirinkimas prie kriauklės. Skirdami aliejui atskirą talpą, jūs tiesiog nukreipiate jį geresniu keliu – ir tai užtrunka vos kelias sekundes.